Keisčiausia balsuoti „prieš“, kai dar neaišku, kam priešiniesi. Absurdiška balsuoti prieš autobusą, kuris dar nepajudėjo iš pradinės stoties. Nebent vizualiai neįtinka autobuso spalva ar žibintas. Tačiau vis vien absurdiška balsuoti „prieš“ neįsitikinus, kaip tas autobusas važiuos. Kaip atliks savo ne išorinę, bet tiesioginę funkciją. Dar nežinomos 14 ministrų kandidatūros. Tik po kelių savaičių žinosime Ministrų kabineto sudėtį. Tad visi „prieš“ veikiau demonstruoja vaikišką susierzinimą. Esą pykstu, kad atsidūriau opozicijoje, todėl esi „kaka“ iš anksto. Nieko nepadarysi. Matyt, ne visiems parlamentarams yra būdinga tiek žmogiška, tiek politinė branda. Pasitaiko ir paaugliško šiaušimosi.

Daug solidžiau Lietuvos politinėje kultūroje būtų, jei už laimėjusiųjų premjerą vieningai balsuotų visi Seimo nariai. Kaip nekvestionuojamas sportininkas, laimėjęs medalį. Laimėjai - ir valio! Vieningai uždegame žalią šviesą - ir parodyk savo būsimais darbais, ką dar gali. Liežuviu malti ar rimtus darbus nudirbti. Nes prieš ką dabar susilaikyti, kam nepritarti? Jei nuveiktų darbų dar nėra. Ministrų kabineto sudėtis dar nežinoma. Tad dalis opozicijos, matyt, balsavo prieš daiktavardį „Saulius“. O kita dalis opozicijos susilaikė išgirdusi daiktavardį „Skvernelis“.

Žmogiškai pateisinama. Pralaimėjusiems sunku susitaikyti. Užslopinti savąjį ego. Taip yra Lietuvoje, taip yra ir kitose demokratinėse valstybėse. Tačiau opozicijos suvokimas yra kur kas sudėtingesnis nei paaugliškas pasipūtimas. Su vieninteliu argumentu - esi „kaka“. Solidi opozicija leidžia laimėjusiems dirbti. Ir tik tada pradeda nervingai trūkčioti, jei kas nors dirbant pridirbama ne taip. Tad kodėl nepalaukus, kol gyvenimas pateiks faktų? O kol kas vienintelis faktas - tik S.Skvernelis. Konservatyviai žiūrėk, liberaliai ar dar kitaip žiūrėk - vis vien tas pats S.Skvernelis. Nėra nei prieš ką susilaikyti, nei neigti. Vis vien tas pats S.Skvernelis.

Mūsų politinės kultūros ar tiesiog skiedryno bėda - kad per daug įsiveliama į simpatijas, antipatijas. Ir per mažai suvokiama, kad parlamentas dirba dėl valstybės. Nėra supermamyčių klubas ar šiaip koks nors ryzenšnaucerius, haskius ar graikiškas salotas dievinantis ar neigiantis forumas. Demokratinės valstybės parlamentas yra visuomenės nuomonių suderinimo vieta. O kai koks nors Jonas suderina savo nuomonę su Petro, tai reiškia tik vieną dalyką. Ne skeryčiojimąsi, ne kudakavimą, bet pagarbų susitaikymą. Bendrą išvestinę nuomonę.

Opozicija turi kalbėti argumentų kalba. Kokie gali būti argumentai, kai Vyriausybė dar nesuformuota? Iš anksto baidytis, badytis? Šiame porinkiminiame etape dar ankstoka oponuoti. Nebent valdančiuosius būtų galima kaltinti, kad rudenį lyja. Susilaikymai ar balsavimai „prieš“ išduoda tik opozicinių partijų identifikavimosi silpnumą. Taip baidosi, kad piliečiai jų nepastebės, kad apsireiškia bent susilaikymu ir neigimu.