Buvome įpratę ilsėtis ant asfalto arba sode. Važiuoti į Palangą, Druskininkus arba Birštoną. Dar pasiekdavome Rytų Aukštaitijos ežeryną. O dabar, kai grįžimas iš visokių egzotikų gresia dviejų savaičių saviizoliacija, turime galimybę patyrinėti savo šalį. Su šeima aplankyti miestus, miestelius, įdomiausias rajonų vietas. Bet ką apie jas žinome? O žinome tiek, kiek nori miestų ar rajonų valdžios. Beje, apie savivaldybių vaidmenį skatinant turizmą, kuris sukuria 2,2 proc. šalies BVP, kalbėjo Biržtone apsilankęsis prezidentas Gitanas Nausėda.

Iš tiesų, pandemija - patogus metas kiekvienai vietos valdžiai pasitikrinti, ką ji nuveikė gražindama ir garsindama savo kraštą. Jeigu kartą apsilankęs keliautojas nenusivylė, jis išsiveš gerą nuomonę apie šeimininkus ir būtinai čia sugrįš. Kaip, vieną kartą pabuvus, norisi vėl aplankyti Biržus ar Anykščius. Ir atvirkščiai - nieko nepamačius, ilgam atmintyje padėti kryžių. Tarkime, kokią nuomonę poilsiautojai gali išsivežti apie šiemet išrausto ir apšnerkšto mūsų rojaus kampelio - Nidos - valdžią?

Aikštės gali būti išgrįstos granito plokštėmis, gali būti įrengti gėlynai, bet keliautojams to maža. Trinkelėmis ar beveik vienodomis sporto arenomis žmonių nenustebinsi. Ir svarbu ne miestelio dydis, bet patraukliai pateikta istorija. Loch Neso miestelis pritraukia turistus, sekdamas pasaką apie Nesę. Škotų piliai, kad sudomintų turistus, pakanka vieno vaiduoklio. O ką žinome, tarkime, apie Panevėžį? Tik tiek, jog jame gyveno ir kūrė Juozas Miltinis, o dabar veikia J.Miltinio dramos teatras. Na, dar Lėlių vežimo teatras. Ko gero, daugiau žinome apie Joniškio rajono mažytį miestelį Žagarę. Ne vien dėl žagarvyšnių. Nes miestelis moka garsintis. Tad nors Žagarėje gyvena apie 2 tūkst. gyventojų, o Panevėžyje - beveik 86 tūkst., nesunkiai galima spėti, kam savo maršrute pirmenybę teiks turistas. Ar daug kas, kol nesilankė, žino, koks įdomus Kėdainių senamiestis? O tikru perliuku tapusiai Žemaitijos sostinei - Telšiams - reklamos jau seniai nereikia.

Rajonas, kad juo susidomėtų keliautojas, turi su kažkuo asocijuotis. Su dvarais. Kunigaikščiais. Ypatingos architektūros vienuolynais, bažnyčiomis. Ar gamtos paminklais. Visi Lietuvos regionai yra kažkuo ypatingi. O kiek turime neaplankytų piliakalnių, apsuptų legendomis ir padavimais. Tad tik nuo rajono šeimininkų vaizduotės priklauso, kiek jie sugebės sužadinti turistų smalsumą.

Pandemijos metas - tai proga labiau pažinti Lietuvą. Susikurti jos naujus potyrius, vaizdinius. Dar kartą įsitikinti, koks mūsų kraštas įdomus. Kol atostogaujame, tokios progos nevertėtų praleisti.