(52)Prezidento Gitano Nausėdos laukia rimtas išbandymas. Tai ne kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys. Problema rimtesnė. Atmesti ar pritarti Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrai į užsienio reikalų ministrus.
7 nuotr.
Prezidentui, o būtent jis yra atsakingas už užsienio politiką, visada lengviau dirbti su visiškai klusniu URM vadovu. Tik atkartojančiu šalies prezidentų mintis. Toks yra Linas Linkevičius. Iniciatyvūs užsienio reikalų ministrai yra neprognozuojami ir mažina šalies vadovo autoritetą. Todėl Daliai Grybauskaitei neįtiko Vygaudas Ušackas. Bet visiškai tiko Audronius Ažubalis ir L.Linkevičius. Labai tikėtina, kad arogancija, įžeidumu ir plepumu pasižymintis garsaus senelio anūkas diskusijoje su G.Nausėda tikrai netupės po lapais. G.Nausėda viešai bylos vienaip, o anūkas - kitaip. Skirtingai kalbėjo ir po ką tik pasibaigusio Lenkijos prezidento vizito Lietuvoje. Todėl G.Nausėdai vien dėl asmeninės savisaugos G.Landsbergį reikėtų laikyti kiek galima atokiau. Bet kaip jo atsisakyti? Kokiu pagrindu? Atmesi kandidatūrą - užsitrauksi patriarcho ir konservatorių pyktį. Be to - nusivils I.Šimonytė. Gal jai irgi maloniau, kai kolega Gabrielius blaškosi užsienio komandiruotėse. Mažiau reiškiasi vietoje ir nervina. Be to, jei G.Nausėda išbrokuos anūką, jam taps sudėtingiau bendrauti su Seimo valdančiaisiais. O Seimo opozicijoje taip pat draugų mažoka. Tad tikėtina, jog G.Landsbergio kandidatūrai prezidentas pritars. O vėliau taktiškai bandys išmokyti, kad šalies prezidentas už anūką viršesnis.
Kiti į I.Šimonytės siūlomi kandidatai - vėlgi iššūkis G.Nausėdai. Išbrokuosi Aušrinę Armonaitę, - vos Seimui pradėjus darbą, - jau su juo apsunkinsi santykius. Išbrokuosi Arvydą Anušauską - irgi pakenksi sau. Tad galima sakyti, kad I.Šimonytės akibrokštas, nesiskaitymas su prezidentūra - daugiau nei akivaizdus. Anksčiau prezidentai patys pasirinkdavo asmenis, tinkamus vadovauti URM ir KAM. I.Šimonytė iš G.Nausėdos šią nerašytą privilegiją pasikėsino atimti.
Ką su paskelbtomis ministrų kandidatūromis siekia įrodyti I.Šimonytė? Kad ministrai turi tik vieną vardą - balionas. Balionas gali vienodai kaboti virš bet kokios ministerijos. Ir netrukdyti klerkams dirbti. Todėl visiškai nesvarbu, ar balionas - Aušrinė, ar balionas - Kasparas, ar Simonas. Ar balionas - teisininkas, ar politologas. Visuomenė vis vien mato ne darbus, bet tik ministro ar ministrės kostiumą. O jaunas balionas - visuomet vizualiai estetiškesnis. Vyriausybė atrodys malonesnė, veržlesnė ir daug žadanti. Būtent - atrodys! Taip pat I.Šimonytė įrodinėja, jog Lietuva, nepaisant pandemijos, gyvena gana ramius ir sočius laikus. Todėl gali sau leisti balionų-ministrų apmokymus, trenažus už mokesčių mokėtojų pinigus. Gali sau leisti eksperimentus - pritaps ministerijoje ar nepritaps? Matome, kaip, stengiantis įtikti draugų pulkeliui, aukojama valstybė. Marijos žemė tampa bandymų poligonu. Turi iškęsti ministrus-pusfabrikačius. Jei eksperimentas nepavyks - yra pasiteisinimas. Visuomet galima bus apkaltinti pandemiją.
