Atsigavimo ženklais galima laikyti ir po ramybės meto pasipylusius didesnius ir mažesnius skandaliukus. Štai sukruto baimėje ir nežinioje tūnoję senjorai. Ženklą davė vienas garbus politologas, viešai pasipiktinęs, kad didžiausia nesąmonė rizikos amžiaus žmonėms laikytis karantino sąlygų, nematyti nei vaikų nei anūkų. Žibalo papylė konstitucinės teisės specialistas, išaiškinęs, kad ant parduotuvių durų iškabinėti skelbimai apie rizikas senjorams - tai atvira jų diskriminacija. Kažkam tai pasirodė tolygu įspėjimui „negrams įeiti draudžiama“. Senjorai ne kokie nors idiotai, piktinosi viena signatarė, priminusi žmogaus teises. Tada jau ir sveikatos apsaugos ministras, kalbėjęs, kad nesąmonė mirti pirma laiko, pasidavė. Jau ir jam ėmė rodytis, jog tie įspėjimai nelabai etiški. „Klausimas“ atsidūrė ant lygių galimybių kontrolieriaus stalo.

O iš esmės - kas buvo blogai? Kad norėta įspėti ir apsaugoti senjorų sveikatą? Blaiviai galvojant, tiems, kuriems per 60, įsižeidinėti nėra ko. Gal verčiau pasidžiaugti, kad jautiesi sveikas ir jaunesnis, nei rodo tavo pasas. Daug suprantamiau būtų, jeigu senjorai piktintųsi, kad užbarikaduoti instrukcijomis gydytojai tapo nepasiekiami tarsi dievai. Juk, atrodo, mirk nuo bet ko, tik ne nuo „koronos“...

Skandaliukų lietutis toliau krapnoja. Plykstelėjo ir nurimo aplinkos ministras su savo nelemtuoju medžioklės įsakymu. Susisiekimo ministras mušasi į krūtinę tebesąs tyras kaip krištolas. O štai rekordinių bankininkų atlyginimų fone dar paaiškėja, kad mes primokame bankininkams už jų pietus valgykloje. Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkui „vsio zakono“. Nesiima vertinti jis ir savo pavaduotojo, feisbuke paskleidusio rusiškų keiksmažodžių tiradą. Anoks čia skandalas, jeigu pats LB viršininkas tvirtino, kad moralė ir etika - ne šio pasaulio dimensija.

Tikri ir tariami skandaliukai tarsi slopina Vyriausybės siunčiamas žinias apie ateinančius milijardus. O juk atrodo, kad Lietuvoje tiesiog pradėjo lyti pinigais. Tik ir girdisi, tam duos du šimtus milijonų, tam skirs pusę milijardo. Tarsi čia pat būtų paleista pinigų spausdinimo mašina. Kartais kyla klausimas - o kodėl tokios apvalios sumos? Nemažesnės nei su septyniais nuliais. Lyg nereikės tų milijardų atiduoti. Mus ramina, kad patogus metas skolintis. Bet nelabai patogus dalinti, kai tave skubina. (Per tokią skubą karantino metu kai kas neblogai „pažvejojo“ pirkdamas apsaugos priemones.) Todėl kartais galima suprasti valdančiųjų atsargumą - juk šitaip galima priskaldyti malkų. Ir ar nebus taip, kaip skolinantis per 2008-2009 metų krizę, - imsime aiškintis, kad ne ten milijardus nuplukdė. Tik kas bus kaltas? Skolinimąsi ir dalybas laimino visi. Suprantama - rinkimai ne tolsta, o artėja. Visi nori pasirodyti mylintys ir dosnūs. Bet kieno sąskaita?