Žadėtojai tampa savotiškais pageidavimų koncertais tik per rinkimų batalijas. Būtent tada sako tai, ką žmonės tikisi išgirsti. O realybė ta, jog joks buvęs ar esamas šalies prezidentas neveikia visiškame vakuume. Nėra uždarytas sterilioje kolboje. Nesvarbu, kas esi, nesvarbu, kokie asmeniniai įsitikinimai, gerovės valstybę teks mūryti su tuo, kas realybėje yra. Jei paklausa - gerovės valstybė, o pasiūla - ne naujausios technologijos, bet Seimo primityviausi „kirviai“, „replės“, „ylos“, „plaktukai“, prezidentui teks dirbti su ta banalių instrumentų dėže. Nes kitokios nėra. Ir, skirtingai nei Dalia Grybauskaitė, bendradarbiauti siekiant ne konfliktų, bet susitarimų.

Susitarti paprastai siekia tas, kuris kovoje silpnesnis. Stipresni nesitaria. Stipresni grasina ir siekia palaužti. Seimo „valstiečiai“ pakvietė „tvarkiečius“, „socdarbiečius“ ir Lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą tartis dėl valdančioisios koalicijos praplėtimo. Pastarosios frakcijos, gavusios pakvietimą, dar branginasi. Bando sau išlošti naudos. Tačiau esmė visiems aiški. Seimo valdantieji siekia sustiprinti savo pozicijas. Turėti Seime mažų mažiausiai 76 balsus. Tai reiškia, jog „valstiečiai“ nesitiki, jog G.Nausėda bus lengvai sukramtomas saldainiukas. „Valstiečiai“, kaip ir eiliniai piliečiai, nežino, koks tas G.Nausėda iš tikrųjų yra. Sužinos tik po liepos 12-osios.

Vietinis skiedryno fenomenas - prie Lietuvos prezidentų visada kas nors siekia prilipti ir turėti įtakos. Pradedant Jurijumi Borisovu ir baigiant Vytautu Landsbergiu. G.Nausėdai, nesvarbu, jog pats per rinkimus pageidavo būti sietinas su Valdu Adamkumi, būtų naudingiausia dabar sieti save tik su savimi. Ir su 876 749 juo patikėjusiais rinkėjais. Nes gamtoje vertinami ne klonai, bet originalai. Tačiau tik tokie originalai, kurie, nepaisant pagarbaus elgesio su oponentais, nėra sukramtomi. Nes visų valdžių, gaujų, komandų, interesų grupių ir t.t. tikslas vienodas. Sukramtyti pakeliui pasitaikančius kliuvinius. Dabar artimiausias jų tikslas - prisijaukinti ir savo reikmėms pritaikyti G.Nausėdą. Todėl taikingą skirtingų konstitucinių valdžių pusiausvyrą lems būtent G.Nausėdos komanda. Kas joje dirbs. Nes labiausiai piliečiai norėtų, kad tarp prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo pagaliau įsivyrautų pagarba ir konstruktyvus darbas. O tai galima pasiekti tik tuo atveju, jei Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros jėgos bus apylygės. Būtent tada gatvių, kiemų ar valstybių atamanams praeina noras muštis.