Ar jau pabaiga? Toli gražu. Rusijoje jau dabar keliamas triukšmas. Svetima valstybė bando kritikuoti kitos valstybės įstatymus. Gąsdina svetimos valstybės teisėjus bei prokurorus. Bet nenustebino. To ir reikėjo tikėtis. Lygiai taip pat tenka susitaikyti, jog Rusija niekada neišduos šioje byloje už akių nuteistų saviškių. Nei davusių, nei vykdžiusių įsakymus svetimos valstybės teritorijoje. Nes jau seniai sukūrė ir įtvirtino bent tarp savo piliečių pasaką, jog Lietuvoje „savi šaudė į savus“. Todėl niekada nepripažins tikrų, teismo įrodytų faktų. Rusija juos neigs. Kaip neigtų ir kitos valstybės, siunčiančios savo tankus į svetimų valstybių teritorijas. Toms valstybėms nei norint, nei prašant. Nes jei nustotų neigti, pasakos apie kariuomenes išvaduotojas, demokratijų įdiegėjas subyrėtų kaip kortų nameliai. Liktų tik karo nusikaltimai. Bei nusikaltimai žmoniškumui. Todėl Rusija ir toliau piktinsis. Ir jai tyliai pritars ne tik sąjungininkai. Nes iškyla amžina dilema - kada karys jau neprivalo vykdyti vado įsakymų? Tos dilemos kol kas neišsprendė joks teismas. Netgi Niurnbergo. Netgi Hagos tribunolas. Tačiau visgi Lietuvoje jau sukurtas teisinis precedentas, jog ir po 28 m. Sausio 13-osios istorijos nepavyks sufalsifikuoti. Paviešintos 67 nuteistųjų pavardės. Jei tie asmenys kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl per ilgo bylos nagrinėjimo, jų pavardės dar labiau įsitvirtins teisiniuose Europos dokumentuose. Su Sausio 13-osios byla, su joje surinktais dokumentais jau galės susipažinti ne tik teisininkai, bet ir istorikai.

Ši byla faktiškai niekada nesibaigs. Politiškai ir emociškai. Nebent pasaulyje staiga baigtųsi visos karinės invazijos. Lygiai taip pat kaip niekada nesibaigs pasakos, jog tik lietuvių banditų šeimos buvo ištremtos į Sibirą. Tačiau 65 už akių nuteistieji, gyvenantys Rusijoje, Baltarusijoje ar kitur, taps atsargesni. Kad išdavus arešto orderį, neįkliūtų Vakaruose. Ir nuteistiems jau nepavyktų taip lengvai išsisukti kaip tada, 2011 m. Austrijoje sulaikytam „Alfa“ smogikų vadui Michailui Golovatovui.

Įdomiausia, jog Rusija dabar neigia medžiagą, surinktą SSSR generalinės prokuratūros. Ir perduotą mūsų tuometiniam generaliniam prokurorui Artūrui Paulauskui po rugpjūčio pučo. Tada atidavė savo kariškių pavardes, o dabar seka pasakas. Tačiau to buvo galima tikėtis. Pasakos visada lydi neteisėtus karinius veiksmus, o jas skleidžia savi „gebelsai“. Užklojantys visas niekšybes plepalais. Bet dabar kalba baudžiamosios bylos faktai. Sudėti į 760 tomų. Jie išliks.