Tėvų organizacijos ir psichologai baisisi, kad Lietuvos vaikų darželiuose bandoma prastumti skandinavų parengtą projektą, skatinantį transseksualumą ir silpninantį vaiko lytinę tapatybę.
Na ir kas, kad tėvai, psichologai ir netgi socialinės apsaugos ir darbo ministras suglumę. Mes - tik vietinė fauna. Mūsų niekas neklausia, kaip kažkas turi elgtis su mūsų vaikais. Už mus nusprendė Šiaurės ministrų tarybos biuras. Būtent jis užsimanė tapti mūsų vaikų aukle. Moterų informacijos centras, susiviliojęs skandinaviška 35 tūkst. litų parama, jau pradeda mūsų vaikų tapatybės sulaužymą įsisavinti.
Ar ne per pigiai parduodame savo vaikų psichiką? Taip galima ir pasišlykštėti. Mūsų neatsparumu lengviems pinigams. Tarkime, kokia nors Vakarų valstybė, norėdama iš mūsų pasityčioti, duotų kokiai nors vietos kontorėlei pinigų. Projektui „Žmogaus ir gyvūno sanglauda. Kaip Džonis pasijuto kačiuku“. Kontorėlė, apraibusi nuo lengvų pinigų, staiga įtikėtų, kad vaikus reikia išauklėti zoofilais. Ir dar pasiteisinimų prigalvotų. Esą taip išauklėti jaunuoliai labiau gyvūnus mylės. Ir dar ekonominę naudą pagrįsti. Nereikės išlaikyti gyvūnų prieglaudų. Nes benamių neliks.
Jei skandinavai įsivaizduoja, kad žmogaus lytis - tik jo apsisprendimo reikalas, tai tegul ir eksperimentuoja. Savo valstybėse. Pirmadienį nutaria būti vyrais, o antradienį moterimis. Šiaurės ministrų tarybos biuro nariai, klyktelėję „mutabor!“, tegul tampa nors ir kalifais gandrais. Bet į Lietuvos vaikų ugdymą tegul nedrįsta kištis.
Šlykščiausia, kad smulkiais pinigais pateptos vietos kontorėlės jau nieko nepaiso. Brukasi į vaikų ugdymo įstaigas be ceremonijų. Matyt, tik tada aprims, kai vaikų tėvai paduos tokius „švietėjus“ į teismą. Privataus kaltinimo tvarka. Ir pareikalaus atlyginti moralinę žalą. Už mažo žmogučio žalojamą psichiką. Vaiko be jo tėvų, globėjų sutikimo net negalima fotografuoti. Tačiau, sprendžiant iš menko mūsų priešinimosi, galima psichiškai žaloti?
O kur nacionalinė savigarba? Kodėl kažkokie skandinavai, vokiečiai ar amerikiečiai turi mums patarinėti, kaip šviesti ir ugdyti lietuvius? Tegul šviečia savo moksleivius. Kad savo bendramokslių neiššaudytų. Kad nesukeltų jaunimo stovyklose skerdynių. Kad neslampinėtų apspangę nuo narkotikų. Kad atmintinai mokėtų daugybos lentelę ir Lietuvos neieškotų Australijoje. O mes esame mes. Nacionalinė valstybė. Net per okupacijas sugebėjome taip organizuoti švietimą ir ugdymą, kad lietuviai tik minimaliai nutautėtų. Kaip tauta neišsigimėme. Nei fizine, nei psichine prasme. Nes išsigimusi tauta nebūtų prisikėlusi Sąjūdyje.
Mes įdomūs pasauliui tik tiek, kiek neleidžiame sugriauti savo tapatybės. Kiek esame atsparūs. Kita vertus, per daug ministerijose ir vietinėse organizacijose priviso vietinių luošintojų. Moraline prasme luošų. Kurie už pinigus perdarytų savo tautą į bet ką. Į buką, savo kultūrą ir istoriją ignoruojantį žmogėną. Kosmopolitinį berną. Kuris, skandinavui šeimininkui paprašius, išvirstų merga.
