5 nuotr.Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) sulaikius Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, kilo neeilinis šaršalas. Net Seime. Mat bankininkai ir tokio kalibro verslininkai iki šiol Lietuvoje buvo neliečiami. Ar tai reiškia, kad jau baigėsi neliečiamųjų era? Žinoma, būtų gerai. Kad ir kaip būtų, neapleidžia toks jausmas, kad bus nutikę kažkas nauja, neįprasta. Kodėl?
Ar neatrodo, kad praėjus vos porai dienų nuo pirmosios žinios apie šių personų sulaikymą, apie vykstantį ikiteisminį tyrimą mes žinome jau beveik viską? Informacijos apie tai socialiniuose tinkluose tiek ir tiek, tad atrodo, kad ir jokių teismų nebereikia.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio ir STT vadovo Žydrūno Bartkaus garbei reiktų pasakyti, kad jie, kad ir kaip keista, užklupti žiniasklaidos šįkart nesislapstė nei už savo įstaigų durų, nei už įprastinių frazių „vyksta ikiteisminis tyrimas“, nei už sauso pranešimo, jog „atliekant tyrimą dėl galimai stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo bei dokumentų klastojimo sulaikyti M.Z. ir V.S.“. Kas būtų visiškai suprantama, nes taip būdavo visuomet.
Neįprasta, jog teismas neleido suimti V.Sutkaus, nors paprastai korupcijos bylose teismai nesismulkindami sankcijas duodavo. Dalindavo ir dėl viso pikto, kolegiškai patenkindami prokurorų prašymus. Leisdavo suimti įtariamąjį bent 10 parų. Net ir tuo atveju, jei teisėjas labai abejodavo, ar suimti verta. Tad kas suveikė šį kartą? Ar teismą paveikė pasipiktinimu pratrūkus verslo asociacijoms, registruotiems lobistams, advokatūrai?
Labiau norėtųsi tikėti, kad teismas taip pasielgė įvertinęs prokuroro pateiktus įrodymus. Nusprendęs, jog jų surinkta pakankamai ir būdamas laisvėje įtariamasis tyrimui nepakenks. Beje, ir GP bei STT vadovų atviravimas televizijoje tik patvirtina šią prielaidą, jog pareigūnai šįkart savo teisumu įsitikinę.
Antra vertus, teisininkai jau atkreipė dėmesį į tai, kad apie sulaikytuosius institucijų vadovai kalbėjo taip, tarsi jie asmeniškai vadovautų šiam ikiteisminiam tyrimui. Nors E.Pašilis dažnai mėgdavo pabrėžti, kad duomenis apie bylą gali teikti tik tas prokuroras, kurio žinioje yra byla.
O kita vertus, kai sulaikomi tokio kalibro veikėjai, atsiranda puiki proga pademonstruoti, jog E.Pašilis ir Ž.Bartkus spaudimo nebijo, veikia vieningai. Juo labiau jog visai patogu suspindėti kitoje šviesoje, kai vienas tik ką aiškinosi „ant kilimėlio“ Seime, o kitas srėbė savo pavaldinių privirtą košę...
Aišku, generaliniam prokurorui - lengviau. Jo kadencija šiemet baigiasi. Sunkiau - Ž.Bartkui. Panašios bylos rodo, jog šios istorijos pabaigos dar teks ilgokai palaukti. Gerai būtų, kad ji nesibaigtų teisėsaugos kapituliacija. Vilties teikia prezidento Gitano Nausėdos palaikymas, kad teisėsauga turi dirbti savo darbą.
Jeigu išties sulaukėme laiko, kad nukrito draudimas abejoti skandinavų bankų skaidrumu ir jų interesus ginančiomis vietinėmis personalijomis - puiku.
