13 nuotr.Griežtas karantinas paskelbtas ir per didžiausias metų šventes. Tokiu būdu iš žmonių pavogtos Kalėdos ir Naujieji. Galima kaltinti dėl to COVID-19 pandemiją. Tačiau šventes pavogė ne ji. Pavogė valdžia, tempusi gumą tol, kol pripažino - kitaip neįmanoma.
Dabar epidemiologai vieningi - lapkritį trims savaitėms paskelbtas karantinas buvo aiškiai pavėluotas. Tačiau tada, kai užkratas tik plito, jų nei kas klausė, nei klausėsi. Paskelbus karantiną rugsėjo gale ar spalį, kaip teigia ekspertai, per 5-7 savaites viruso plitimą buvo galima suvaldyti. Tačiau prieš naujojo parlamento rinkimus to padartyti valdantieji nedrįso. O tuometinė opozicija, dabar atsidūrusi valdžioje ir demonstruojanti neva ryžtingą kovą su koronavirusu, to taip pat nereikalavo. Nors jau buvo aišku, jog pandemija sugrįžta. Štai rugsėjo 28-ąją, kai Lietuvoje per parą užsikrėtusiųjų skaičius perkopė 100, politikams svarbesni buvo ne jie, bet asmeninis išlikimas - išrinks mane, tokį gerą, glotnų ir gražų, ar neišrinks. Rūpėjo ne augantis koronaviruso „reitingas", bet partijų reitingai. Ir didžiai vertingas asmeninis „aš" sąraše.
Nors, kaip pažiūrėsi. Juk nieko naujo neįvyko. Ar kam kada rūpėjo anoniminis šalies žmogus, kai labai vertingi žmogystos ropščiasi į naująjį Seimą? Negi politikai aukos savo asmenines karjeras dėl kažkokių nuolat nepatenkintų, nuolat inkščiančių piliečių? Ne, politikai paniškai bijojo, kad paskelbus karantiną, rinkėjai spalio 11-ąją balsuos vangiai. Arba prie balsavimo urnų visai neateis. Arba taip įsižeis dėl paskelbto karantino, kad tyčia balsuos prieš valdančiuosius. O gal išsigando, kad oponentai apšauks, jog kuriama policinė valstybė. Aišku, dabar viskas galima. Nes jau po rinkimų.
Peršasi žiauri išvada, tačiau nuo jos niekur nedingsi. Tokiu būdu savo asmeninę gerovę iškėlę aukščiau žmonių, politikai palaimino ir būsimas žmonių netektis. Bet ko vertos mūsų netektys prieš politiko netektį, jeigu nepatekęs į naująjį Seimą vėl turės tapti paprastu žmogeliu?
Net tada, kai COVID-19 atvejų grėsmingai daugėjo, regis, svarbiausiu turėjo tapti siekis kuo greičiau suteikti įgaliojimus naujajai Vyriausybei. Tačiau vėl pasitvirtino aksioma, jog jokie politikai žmonių, kurie jiems tėra tik populiacija, darbo jėgos resursas, demografiniai vienetai, nei gerbia, nei vertina. Laikinajai Vyriausybei jau akivaizdžiai atsipalaidavus ir gyvenant paskutiniąsias dienas, stebėjome būsimųjų ministrų atrankos cirką prezidentūroje. Nors Gitanas Nausėda su Igrida Šimonyte į įprastus „grafikus" ir tilpo, bet mažiausiai savaitė buvo prarasta.
Ką dabar matome? Vėl nesibaigiančius svarstymus - padės ar nepadės sugriežtintas karantinas. Ko tikėtis žmogui, kai buvusieji valdžioje sako vienaip, valdantieji - kitaip. O nacionalinis transliuotojas LRT nenustoja gąsdinti apokaliptiniais vaizdeliais. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime jau įžengę į Naujuosius metus. Jaukių artėjančių švenčių šeimos rateliuose ir namų ūkiuose!
