Tad kas belieka? Arba nespėti įvykdyti Vyriausybės programos. Arba darbuotojus skatinti. Pačiu patikimiausiu dabarties „rimbu“ - papildomais pinigais. Tiesa, apie pinigus atvirai nekalbama, bet ir taip aišku. Juk premjeras, pasitaręs su Vyriausybės kanceliarija, neapdalins greičiausiai dirbančių ministerijų saldainiais.

Privatus verslas elgtųsi kitaip. Per lėtai dirbantį darbininką tiesiog išprašytų. Pakeistų greitesniu. Kad verslas spėtų laiku įvykdyti įsipareigojimus savo partneriams. Kad netektų mokėti delspinigių. Vyriausybės programa - irgi yra įsipareigojimas. Piliečiams. Tik toks skirtumas, jog piliečiai delspinigių jiems sumokėti neprašo. Atvirkščiai. Piliečiai mokesčių mokėtojai, matyt, dar primokės ministerijų delsikams. Kad jie sparčiau Vyriausybės programinius uždavinius vykdytų.

Tiesa, gali būti ir taip, jog Vyriausybės darbų programa tokia didinga, kad ją įvykdyti nepakaktų ir dešimtmečio. Todėl persidirbę ministerijų klerkai, nebūdami Zoro ir bijodami išprotėti, didingąjį programos vykdymą tik imituoja. Tiesiog sabotuoja. Skatink neskatinęs, bet pavargęs arklys vis vien kuo daugiau bėgs kilometrų, tuo bėgs lėčiau.

Kita vertus, kas jei ne biudžetininkai valstybės tarnautojai turi pačias patikimiausias socialines garantijas? Į valstybės tarnybą veržiasi visi, kurie bijo verslo rizikos ir nenori išvykti į užsienį. Tad dirbti ne ant statybų pastolių, ne tolimųjų reisų vairuotoju, o šiltoje ministerijoje - jau savaime yra nemažas gėris. Ir nemaža paskata. Paskatos, kai vieni kažką gaus už gerą darbą, o kiti - negaus, skatina tik padlaižiavimą. Ir paskalas. Senais laikais žmonės pataikavo viršininkams, kad gautų taloną spalvotam televizoriui. O dabar pataikaus, kad gautų paskatą. Sakote, nepataikaus? Visuomenė pasikeitusi? Specialistai kupini savigarbos? Ogi vis vien pataikaus. Visuomenė keičiasi, bet žmogaus prigimtis nesikeičia. Ir pirmiausia pataikaus tie, kurie silpniausiai dirba. Jie ir S.Skvernelio paskatas susirinks. Visgi gaila, kad ministerijos nėra statutinės įstaigos. Statutiniui davei kokį nors ženklelį, medalį - ir patenkintas. O aptingusiems civiliams - būtinai duok daugiau pinigų.

Šiaip Lietuvoje įprasta valstybės ar savivaldybių valdymo praktika, kai vadovai lindi arba pasitarimuose, arba susitikimuose. Tai kada jiems dirbti, jei 75 proc. darbo savaitės posėdžiauja? Na, dar susitinka su patarėjais, padėjėjais, referentais, arba, prisidengę magišku „darbu su dokumentais“, su buvusiu bendrakursiu. O pabandykite penktadienį po pietų valdininką rasti darbo vietoje...

Tad jei Lietuvoje taip dirbama, tai ko stebėtis, kad Vyriausybės programos vėluoja?