Marius JONAITIS: Šaika daro viską, jog Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas taptų nuostolingi

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas „šaika" Povilionis, savo Facebook paskyroje paskelbė dokumentą pavadinimu „Dėl solidaraus sankcijų taikymo siekiant poveikio Minsko režimui". Šis pranešimas datuotas gruodžio 7 dieną ir jame sveikinamos JAV administracijos įvedamos sankcijos trąšų gamintojai „Belaruskalij" bei raginama, jog nedelsiant Lietuva turi nutraukti šios įmonės eksportą per Lietuvos teritoriją.

Jam pritarė ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kuris teigia, jog sutartis su „Belaruskalij" turi nutraukti privatus verslas, o jeigu reikės, tai įsikiš ir valstybė. Tad, kaip matome, dėl Baltarusijos „išlaisvinimo" planuojama kautis iki galo.

Tačiau visuose pareiškimuose stinga parašymo, kas iš to pačiai Lietuvai ir jos žmonėms? Nes mąstant naiviai ir senoviškai, Lietuvos valdžios tikslas, nepriklausomai, koks politinis komitetas ar ministerija, turėtų būti praturtinti valstybę ir visuomenę. Bet apie tai nė žodžio.

Nekalbama ir apie tokios politikos žalą Lietuvai, na, bet mes paminėsime. Lietuvos geležinkeliai su „Belaruskalij" turi ilgalaikę sutartį, kuri galioja iki 2023 metų pabaigos. Neabejotina, jog nutraukus sutartį iš Lietuvos pusės Baltarusijos įmonė reikalaus kompensacijų ir jas turėtų gauti. Tik dar neaišku, kokio dydžio jos bus.

Antra, Lietuvos geležinkeliai neteks apie ketvirtadalio visos krovos, o Klaipėdos uostas - apie trečdalio. Tai milijoniniai nuostoliai, kurie virs į mažesnes pajamas biudžetui ir darbo vietų mažėjimą.

Ką į tai atsako Lietuvos politikai ir biurokratai? Jie sapalioja kažkokias utopijas. Deda viltis į „Rail Baltica" projektą, kuris, optimistiniais paskaičiavimais, pradės veikti tik 2026 metais. O taip pat į padidėjusias krovas iš Lenkijos ir Ukrainos. Pakalbėkime apie jas.

2018 metais Lietuvos geležinkeliai paskelbė, jog 2019 metais, pirmą kartą istorijoje, pradės dirbti su Lenkijos rinka ir ten vežti krovinius. Planavo, jog per 5 metus (iki 2024 metų) pasieks 1 milijono tonų krovos apimtį. Palyginimui, vien per gruodžio mėnesį „Belaruskalij" turi pervežti tokį kiekį krovinio. Per metus vien ši baltarusiška įmonė Lietuvos geležinkeliais į Klaipėdos uostą perveždavo apie 10 milijonų tonų krovos. Tai yra 10 kartų daugiau negu iki 2024 metų planuojama pasiekti dirbant su Lenkija!

Kalbos apie Ukrainos krovinius išvis nerimtos. Kodėl ukrainiečiai jų neturi leisti per savo uostus? Kodėl lenkai turi perleisti tuos krovinius? Tuo labiau, kad tik per šią šalį tie kroviniai gali mus pasiekti, nes Baltarusija tapo netinkama.

Tad akivaizdu, jog jau nuo sausio turėsime dar vieną ekonominę „pergalę", kuri buvo nukalta mūsų geopolitiniame „fronte". Ačiū „šaikai".

Tikėkimės, jog geležinkeliečiai ir uosto darbininkai tą pasakys prie Seimo.