Vilniaus miesto savivaldybė nedavė „Didžiojo šeimos gynimo maršo" organizatoriams leidimo birželio 15-17 dienomis prie Seimo ir Vyriausybės surengti taikius mitingus. Remigijaus Šimašiaus argumentas - „nes tai yra politinis festivalis". Antras argumentas - gegužės 15 dieną Vingio parke vykusiame teisėtame maršo renginyje jo dalyviai nesilaikė karantino reikalavimų.
1 nuotr.
Lietuviškos „demokratijos" logika, matyt, suvokiama tik patiems „demokratams". Tuo metu, kai Lietuvoje kovidinių užsikrėtimų skaičius per parą siekė 1249, leidimas mitinguoti - duotas. O tuo metu, kai susirgimų skaičius tesiekia 216 ir mažiau - mitinguoti neleidžia. Nors karantino apribojimai sušvelnėję. Taigi, galime paklausti, nuo kada demokratinėje valstybėje draudžiami politiniai festivaliai, politinių partijų sąskrydžiai ir bet koks kitas taikus pilietinės visuomenės reiškimosi būdas. Ir taip byloja „demokratas" R.Šimašius, kuriam nebuvo draustinas net ir politinis pliažas. Geriau atvirai sakytų - nuo maršo saugau vieną gležnutę partiją. Arba visą jų koaliciją. Tokią gležną, kad demokratinėms valstybėse įprastų piliečių protestų gali neatlaikyti.
Šiaip pas mus su demokratija viskas gerai. Jos tiek daug, kad nebe pirmus metus ją eksportuojame. Anksčiau - toliau, dabar - tuoj bus metai - pas artimiausius kaimynus. Kad tai gali atsigręžti prieš mus pačius - ne bėda. Svarbu, kad skambėtume kaip demokratijos eksporto šalis.
Lietuvos politikų bėda, kad pirma mėgsta leptelti, o tik paskui galvoja, kaip sukeltą jovalą išsrėbti. Antai Gabrielius Landsbergis, Laisvės partijos suvažiavime sutapatinęs Partnerystės įstatymo svarbą su Kovo 11-osios Aktu, irgi, matyt, tik paskui ėmė galvoti, ką pasakė. Beje, anūkui tai ne pirmas kartas. Ne taip seniai jam buvo užkliuvusi ir nesiskiepijusi pirmoji ponia. Kai toks iš pradžių kalbantis, o tik vėliau galvojantis politikas vadovauja Užsienio reikalų ministerijai, nereikia stebėtis kliurkomis užsienio politikoje. Mes geriau už baltarusius žinome ir nenustojame aiškinti, kas turi būti jų prezidentas. Tokiu būdu mes gavome iš Minsko vos ne visus tenykštės demokratijos „nešėjus". O dabar per kiaurą sieną dar gauname ir šimtus nelegalų iš Afganistano, Irako. Taigi, apsikeitimas „demokratinėmis vertybėmis" - akivaizdus. Tik nelabai aišku, kuo tai baigsis ir kiek mums visa tai kainuos.
Dar vienas ilgaliežuvis „demokratijos ekportuotojas" - Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Neseniai per vizitą Sakartvele dėl, jo manymu, nedemokratiško valdžios elgesio su opozicija, Ž.Pavilionis grasino šiai šaliai sankcijomis. Dėl to kilo nemažas skandalas. Šiandien URK pirmininkas vėl skamba. Šįkart paaiškėjo, kad užkibęs ant apsimetėlių kabliuko, jis su panieka kalbėjo apie Lietuvos Respublikos prezidentą, nedviprasiškai pareikšdamas, kad konservatoriams esant valdžioje Gitanas Nausėda politikoje yra absoliutus nulis. Spėkite, koks būtų tokio politiko likimas, jeigu šitaip būtų susimovęs ne konservatorius, o opozicijos atstovas?
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
