9 nuotr.Šiemet įsteigtas „Sąjūdis prieš Astravo AE“ raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą. Kad iškeltų Astravo AE nesaugumo klausimą tarptautiniu lygiu. Ir kad Europos Sąjungos (ES) bei Baltarusijos visuose susitarimuose būtų palaikoma Lietuvos pozicija boikotuoti šios atominės pagamintos elektros tiekimą. Kreipimąsi pasirašė apie 160 kultūros, mokslo ir politikos atstovų. Daugiausiai tarp pasirašiusiųjų - konservatorių ir liberalų. Tačiau esama ir „valstiečių“. Tokia tariama vienybė - nieko nuostabaus. Kas drįstų prasižioti, jog šaukštai jau po pietų. Juk tikslas kilnus - tai mūsų saugumas ir šalies ateitis.
Astravo AE - arkliukas, ant kurio politikai galės joti ne tik į šiuos, bet ir po 10-20 metų vyksiančius Seimo rinkimus. Dabar jį pasibalnojo konservatoriai. Ilgai blaškęsi ir neradę, kuo atkreipti visuomenės dėmesį, jie įkūrė „Sąjūdį“ prieš „Astravo AE“. Pavadinimas - aiški aliuzija į 1988-uosius. Net pirmininku tituluotas tas pats profesorius. Nors šį kartą - tik garbės. Kaip matome, dabar šiuo arkliuku jau risnoja ir liberalai. Ideologiškai, kiek nenatūraliai. Nes pamynė jiems taip godotinus laisvos rinkos dėsnius. Irgi pageidauja, kad Lietuva iš Astravo elektros nepirktų.
Politikai įpratę žaisti žmonių jausmais ir baimėmis. Puikiai žinodami, kad nugalėtojų, taip pat ir rinkimuose, neteisia. Atrodytų, garbinga būtų pripažinti, kad galimo Astravo AE pavojaus niekas nematė prieš dešimtmetį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais netgi buvo šaipomasi, jog kaimynai tik blefuoja ir jokios atominės statyti nesiruošia. Esą Andrius dviračiu važiavo pro šalį, bet nieko nepamatė. Tad pavaidins kaimynai tuščiame lauke prie Astravo „statybas“ ir išsiskirstys. Nerodyta nerimo net statyboms įgaunant pagreitį. Kaip matome, AE išdygo.
Kai tapo aišku, kad Astravas - nebe juokai, baltarusius bandyta atvesti į protą kitaip - kur dėsite tą elektrą, jeigu nepirksime. Ir jau turime įstatymą. Na ir kas? Įstatymą priėmėme, o dabar raudame - kur mūsų baltiškoji vienybė? „Braliukai“ mąsto pragmatiškai. Kam pyktis su kaimynais, jeigu Astravas jau stovi. Ir ne prie jų sienos. Elektra pigi ir dar baltarusių kroviniai tranzitu į Ventspilio uostą dunda. Tad, mąsto, gal pakaks simboliškos vienybės? O ir kokie mūsų argumentai įtikinti kaimynus? Kad AE nesaugi? Nesaugūs būna tik sprogę, užsiliepsnoję atominiai reaktoriai. O kol veikia, pirkėjai jų elektrą perka, akcentuodami ne saugumą, bet kainą. Pasaulis kasdien toleruoja daugybę žmogaus sveikatai pavojingų daiktų. Tad su savo lietuviškomis jausminėmis aspiracijomis - nė už ką nepirkti iš baltarusių elektros, galime apsijuokti.
Konservatoriai žaidžia savo žaidimą, sakydami - geriau vėliau negu niekad. Labai patogu pamiršus istoriją prie sienos remti valdžią, kai pats joje nesi. Kažkaip nesolidu bandyti Baltijos šalių vienybę siūlant Latvijai ir Estijai besąlygiškai paremti mūsų įgeidžius nepirkti Astravo elektros. Gal vertėtų pataupyti vienybę solidesniems politiniams reikalams. O patiems pasirūpinti, kad, įvykus blogiausiam scenarijui, nepritrūktume bent jodo.
