1 nuotr.Prieš Seimo rinkimus populiarumo viršūnėje buvę konservatoriai, „Spinter tyrimų" duomenimis, stabiliai rieda žemyn. Šią partiją baigia pralenkti „valstiečiai". Ingridos Šimonytės Vyriausybė irgi barsto pasitikėjimą: kovą ja pasitikėjo 41 proc., o balandį - tik 35 proc. apklaustųjų. Pačios I.Šimonytės populiarumas dabar tesiekia 22 proc. Lyg ir mažoka žmogui, kadaise pretendavusiam tapti Lietuvos prezidentu.
Kas atsitiko, kad net ir ištikimasis konservatorių elektoratas taip savo kumyrais nusivylė, kad per vieną mėnesį sugebėjo nuritinti nuo teigiamų reitingų net 6 proc.? Atsakymo reikėtų ieškoti konservatorių darbuose. Arba nedarbuose.
Seime konservatorių frakcija tapusi tik liberalus aptarnaujančiu personalu. Įkaite. Kraupinančia savo elektoratą. Vis dar ieškantį tarp konservatorių idėjinių konservatorių. Ir krikščionių. Pasisakančių už tradicinę šeimą. Ar tiesiog sąžiningų žmonių. Sulig politinėmis madomis neiškraipančių Lietuvos istorijos. Matyt, žmonės atsitokėjo, jog ne ten, ne toje Seimo frakcijoje principingų politikų ieško. Yra tik neaiški politinė šutvė. Pamynusi konservatizmo principus.
Kas įstrigo visuomenei? Tik visiškai nesolidus ir, visuomenės požiūriu, betikslis Gitano Nausėdos pjudymas. Tarsi Europos Vadovų Taryba jau būtų tapusi Europos valdovų taryba. Todėl joje turėtų posėdžiauti ne Lietuvos prezidentas, bet faktinė valdovė Ingrida. Ar tikrai jau neliko svarbesnių darbų, nei eskaluoti trintį tarp valdančiųjų ir prezidento?
O Seime realybė tokia. Pabandė prakišti kitokį rinkimų įstatymą - ir atsitraukė. Pabandė pavasario sesijoje prastumti Stambulo konvencijos ratifikavimą - ir atsitraukė. Nes išsigando visuomenės reakcijos. Dabar bando prastumti vienos lyties partnerystę - ir vėl gaus nuo visuomenės. Ne į dantis, bet per reitingus. Na, ir koks suicidiškas genijus apsėdo šią jau tik pavadinime likusią Konservatorių partiją, kad ji save taip beatodairiškai naikina. Dėl čmilyčių, raskevičių ir armonaičių užgaidų. Politiniams oponentams slapčia jau žvingaujant iš pasitenkinimo.
O Vyriausybėje realybė tokia. Ingrida kalba vienaip. Aušrinė - antraip. Arūnas Dulkys - trečiaip. Negi ir į konservatorių taip geidautiną EVT I.Šimonytė atvyktų posėdžiauti kartu su dviem skirtingai kalbančiais prielipais? Kad ir kaip būtų, G.Nausėda vis dar kalba solo. O Vyriausybė - trioletu.
Svaigstama apie Tūkstantmečio mokyklas, galutinai sunaikinsiančias provincijų mokyklėles. Tačiau tuo pat metu net nesugebama apsispręsti, kaip šiuos mokslo metus baigs pradinukai. Klasėse ar nuotoliniu būdu. Regionai raginami vakcinuotis, tačiau jiems skirta vakcina atitenka sostinei. Trimituojama apie paramą verslui, tačiau žmonės mato, kaip žiauriai pasielgta su smulkiaisiais prekeiviais, prekiavusiais ne maisto prekėmis. Šių žmonių ir jų šeimų išlikimo problemos I.Šimonytės Vyriausybei pasirodė per smulkios. Lygiai taip pat kaip Andriui Kubiliui buvo nusispjaut į pensininkus. Socialinė nejautra, pasirodo, niekur nedingusi. Matyt, tai vienintelis dar neišnykęs konservatorių požymis.
