Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai prasitarė, jog jau už kelių savaičių galime sulaukti antrosios koronaviruso bangos. Tarsi to pasakymo būtų maža, vienoje Kauno tarptautinio transporto įmonėje susirgo 18 vairuotojų. Apie 200 žmonių izoliacijoje. Tarsi ir to dar būtų maža, jau girdime, kad Europoje infekcijų nuo COVID-19 skaičius didėja ne dienomis, bet valandomis. Todėl Lietuvoje vėl pagyvėjo veido kaukių, vienkartinių pirštinių pardavimai.
Tačiau ankstesnės panikos nėra. Jei gražus oras, savaitgaliais Palangos pliaže tiek žmonių, kad virusui prigulti neliktų ant smėlio vietos. Peršasi išvada, jog lietuviai bijo koronaviruso tam tikromis fazėmis. Per vieną fazę labai baidosi. Ypač pagyvenusių žmonių. Per kitą fazę - visai nesibaido. Baugink, kiek nori, kad virusas paūmės po kelių savaičių, kauniečiai transportininkai vis vien neieško vietinių vairuotojų. Atsiveža pigesnių iš Uzbekijos. Kad sunkiau būtų nustatyti jų kontaktus.
Žmonės tiesiog pavargo bijoti. Stengiasi gelbėti savo verslus, džiaugtis vasara. Ir kažin ar šiuo metu juos pavyktų taip masiškai įbauginti, kad susigūžę tirtėtų namuose. Prisipirkę keliems mėnesiams kruopų. Kažin ar valdžia to tikisi. Juk ne be reikalo sakoma, jog net šuo kariamas pripranta. Nuolat bauginamas žmogus - taip pat. Pripranta nebijoti.
Niekas nesuskaičiavo, kiek šalių ekonomikoms pakenkė pats koronavirusas. Ir kiek ekonomikoms pakenkė tų šalių vyriausybių panika. Antrąkart tokį visuotinį ekonomikos ir piliečių paralyžių kažin ar pavyktų sukelti. Vyriausybės iš savo klaidų jau pasimokė. Kad ir kaip būtų, jei COVID-19 tikrai būtų buvęs toks kibus ir atsparus, kaip iš pradžių gąsdino epidemiologai, tai Lietuvoje atšaukus karantiną, bent trečdalis populiacijos jau turėjo užsikrėsti, išmirti ir t.t. Vien todėl, kad be kaukės pasivažinėjo troleibusu, sekmadienį dalyvavo pamaldose, gatvėje ranka pačiupinėjo nosį. Pasibaigus karantinui mes be pirštinių jau apčiupinėjome metrus plastiko, metalinių paviršių, durų rankenų, kupiūrų, monetų bei kitų pavojingų vietų, ant kurių tas virusas ilgai išsilaiko. Ir ką? Ir nieko... Matyt, pradinė panika buvo per didelė. Tikrai neiname per minų lauką. Galų gale, vėl atsigaunantys verslai yra patys suinteresuoti, kad epidemiologai jų neuždarytų. Saugosi, kiek tik gali. O jei virusas būtų buvęs toks kibus, kaip galvojome apimti panikos, mus nuo jo galėjo išgelbėti ne vienkartinė popierinė kaukė, bet mažų mažiausiai naro skafandras.
Dabartinė vyriausybės taktika - vis priminti, jog koronavirusas niekur nedingęs, yra sąmoningas piliečių pritramdymas. Jau nebandant jų visai sutramdyti, bet tik truputį. Kad galutinai neužsimirštų. Nes energingiau tramdant prieš Seimo rinkimus, galima sulaukti ne valdžiai pritariančios, o jau piktos, rinkėjų reakcijos. Natūralu, kad atsivėrus valstybių sienoms ir daugiau keliaujant, ima daugėti ir užsikrėtimų. Lygiai taip pat kaip per grybavimo sezoną ima daugėti apsinuodijimų grybais. Tai dėsninga. Ir kažin ar būtų galima pavadinti netikėtu paūmėjimu, nauja banga.