Greitai nuteistuosius ganysime kaip lenkai

Apie tai su teisingumo ministru kalbasi žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

- Tuoj bus metai, kai esate teisingumo ministras. Galima pastebėti, kad su jūsų atėjimu prasidėjo reformos, susijusios su mūsų įkalinimo įstaigomis, kuriose ir netvarkos, ir problemų buvo apstu. Iš mūsų pirmojo po Nepriklausomybės generalinio prokuroro Artūro Paulausko teko girdėti, kad Pravieniškių pataisos namuose iki šiol išliko tos pačios problemos, kurios buvo prieš kelis dešimtmečius. Ėmėtės tikrai didelių darbų, tad norisi paklausti, kaip vyksta jūsų pradėtos reformos?

- Procesas įsibėgėja, nuo balandžio 1 dienos keturios įstaigos yra sujungtos į dvi. Vilniuje mes turėjome Lukiškių tardymo izoliatorių ir Rasos pataisos namus, dabar šios įstaigos sujungtos. Yra vienas vadovas, šiek tiek sutaupėme administracinio aparato ir planuojame, kaip jau yra paskelbta, Lukiškes iškelti iki metų galo. Procesas jau yra įsibėgėjęs, dauguma nuteistųjų iki gyvos galvos jau yra iškeliavę į kitas įstaigas - Pravieniškes, Marijampolę ir t.t. Kiekvieną mėnesį nuteistųjų skaičius Lukiškių kalėjime mažės. Vasaros pabaigoje galbūt galėsime visuomenę įleisti į tuos pastatus, kad pamatytų ir suprastų, kas yra kalėjimas.

Matome, kad pagal daugelį statistinių duomenų Lietuva, deja, labai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Pagal kalinių skaičių 100 tūkst. gyventojų mes esame pirmoje vietoje. Antras labai prastas rodiklis - per ilgos bausmės. Daugiau nei pusei nubaustųjų Lietuvoje skiriama ilgesnė nei 5 metų bausmė. Panašiai kaip Rusijoje - 54 proc. Visose kitose valstybėse šis skaičius svyruoja nuo 17 iki 20 su trupučiu proc. Kitas labai svarbus dėmuo yra tas, kad tie asmenys, kuriems baigėsi bausmė, išeina į laisvę ir nėra prižiūrimi probacijos pareigūnų, tad 62 proc. nusikalsta antrą kartą. Tai yra labai prastas rodiklis.

Mūsų bausmių vykdymo sistema turi dvi pagrindines funkcijas - apsaugoti žmones nuo grėsmę keliančių asmenų ir siekti, kad žmonės taisytųsi, nenusikalstų antrą kartą. Su pirmąja užduotimi bausmių vykdymo sistema susitvarko puikiai, bet kita užduotis kelia problemų. Reikia stiprinti priežiūrą įstaigose ir padaryti taip, kad kaliniai patys norėtų taisytis, kad išėję į laisvę, jie galėtų pradėti savo gyvenimą nuo balto, švaraus lapo.

Ką mes pastebėjome? Matome, kad yra dalis nuteistų asmenų, kurie galbūt ir nori elgtis gerai, nori dirbti, bet jiems įtaką daro kiti kaliniai, turintys šiek tiek kitokį požiūrį. Kai jie nėra atskirti vienas nuo kito, kyla problemų. Todėl mes kuriame lengvo režimo kalėjimus, pataisos namus esamose teritorijose. Tokius lengvo režimo kalėjimus pabandysime padaryti Pravieniškėse, Panevėžio moterų kalėjime. Tie nuteistieji ar nuteistosios, kurie norės dirbti, gerai elgtis, lankyti programas, jie turės ženkliai geresnes sąlygas, galės dažniau susitikinėti su artimaisiais, galės dažniau skambinti, apsipirkti ir turėti kitų lengvatų.

- Paminėjote, kad turime daugiausiai kalinių. Pats esate politikas, tad kokia jūsų asmeninė nuomonė dėl bausmių griežtinimo?

- Apskritai, mūsų bausmių vykdymo sistemoje reikia dar labai daug nuveikti. Mes imame pavyzdį ir iš lenkų. Lenkijoje nuteistieji iki gyvos galvos kali bendrai su visais kaliniais, o Lietuvoje yra visiškai izoliuoti. Tačiau norint suvokti tokį dalyką, mums reikia dar ne vienų metų. Kitas dalykas - lenkai turi virtualų kalėjimą, ko mes taip pat siekiame. Lenkijoje 5 tūkst. nuteistųjų kali namuose, turėdami apykojes. Jie gali išeiti iš namų tam tikru atstumu nuo sumontuotos įrangos. Tokia sistema valstybei kainuoja nedaug. Jei neklystu, tuos 5 tūkst. nuteistųjų prižiūri tik 17 realių probacijos pareigūnų. Nuteistieji dirba, moka mokesčius valstybei ir, svarbiausia, šios priemonės skatina juos pasitaisyti labiau nei kalėjimas.

Sakoma, kad Lietuvoje daug nuteistųjų, o kritikai teigia, kad pas mus labai daug žmonių, kurie daro nusikaltimus. Nusikaltimų skaičius ir pobūdis visiškai nesiskiria nuo mūsų kaimyninių valstybių. Viskas yra panašu, tiesiog pas mus susiformavo tokia praktika, kad mes iš karto siunčiame žmogų už grotų. Tai nėra teisinga.

Neseniai pateikėme Seimui labai didelį projektą. Jame mes kalbame apie galimybes atlikti laisvės apribojimo bausmę namuose, su apykoje ir dirbti nemokamą, visuomenei reikalingą darbą. Jeigu Seimas palaimins šį projektą, mes turėsime daugiau asmenų, kurie galės atlikti arešto ir kitas bausmes namuose.

- Abejoju, ar yra tokia valstybė, kurios kalėjimuose nebūtų nusikaltėlių kastų. Tos tradicijos tikriausiai eina nuo viduramžių. Tą patį matome ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, jų kalėjimo sistemoje. Sakykite, ar sprendžiant šią problemą, yra kokių nors poslinkių?

- Didžiausią problemą mes turėjome Pravieniškėse, bet istorija yra sena, siekia 2011-2012 m., kuomet mūsų teisėsauga gavo duomenų apie masinį kalinių išnaudojimą, reketą ir visa kita. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, šiuo metu bylos yra teisme. Galime sakyti, kad Pravieniškėse padarėme nemažai, dėl to reiktų padėkoti Pravieniškių pataisos namų vadovui Dainiui Sušinskui. Dabar tie asmenys, kurie yra galimai pavojingi ir galimai gali daryti įtaką kitiems, gali išnaudoti kalinius, yra izoliuoti į atskiras kameras. Yra naujas korpusas, kuriame įmontuota įrangos slopinimo technika. Iš ten neįmanoma nei paskambinti, nei susisiekti, nei kažką padaryti. Jie kali visi kartu. Galima sakyti, kad tokio masto apraiškų Pravieniškėse nebėra ir ateityje nebus. Žinoma, kalėjime laikomi nusikaltimus padarę žmonės, tad visose šalyse yra tokios pačios problemos. Turime ir blogų pavyzdžių. Kur kameros yra labai didelės, jose kali apie 20 žmonių, gali visko nutikti. Kol kas mes neturime tiek kamerų, kad galėtumėm visus izoliuoti.

- Anksčiau buvo daug kalbama apie vadinamuosius „mulus“ - taip būdavo vadinami kalėjimo prižiūrėtojai, kurie bendraudavo su kaliniais, įnešdavo telefonus, kvaišalus ir kitus draudžiamus daiktus. Ar pavyko čia pasiekti kokių nors rezultatų?

- Visai neseniai pradėjo darbą Imuniteto skyrius su nauja vadove, taip pat yra stiprinama kriminalinė žvalgyba, kuri taip pat turi naują vadovą. Apie visus šiuos dalykus aš viešai kalbėti negaliu, bet ateityje mes matysime, ar tai duos kokių nors rezultatų, ar ne. Aš tikiuosi, kad duos.

- Grįžkime prie nuteistųjų integracijos į visuomenę. Ar imamasi kokių nors priemonių, kad tie žmonės persikvalifikuotų, duotų visuomenei naudos. Ar užtenka probacijos pareigūnų?

- Mes turime daug skirtingų įstaigų: Lukiškės, Rasos, Kauno tardymo izoliatorius, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškės, Marijampolė, Alytus ir kt. Kiekviena įstaiga skirtingai tvarkosi, bet trūksta šiek tiek pareigūnų. Uždarius Lukiškes, atsilaisvins nemažai pareigūnų, kurie bus įdarbinti kituose pataisos namuose. Taip pat dalį pareigūnų mes bandysime perorientuoti į probaciją. Mūsų Probacijos tarnyba yra ateitis, ten reikia stiprinti ir gebėjimus, ir darbuotojų kiekį būtina didinti, nes šiandien jų darbo krūvis yra labai didelis.