7 nuotr.Mes tebekuriame gerovės valstybę ar jau nebe? Ko gero, nebe. Mes įsivaizduojame, kad gerovės valstybėje valdžia pirmiausia galvoja apie joje gyvenančius žmones, jų savijautą. O žmonėms rūpi, kaip jaučiasi šalia esantieji. Deja, jau ne kartą turėjome progos įsitikinti, jog kol kas kiekvienam arčiau kūno savi marškiniai ir tokį mąstymą pakeisti labai sunku. Bent taip atrodo iš pastarojo meto valdininkų elgesio.
Lietuvoje tebeklaidžioja koronaviruso pandemijos šmėkla. Jau nebe šmėkla, pats virusas, randantis vis naujas landas ir vėl didinantis nerimą. O kaip elgiasi mūsų valdžia? Svarbiausios valstybės personos, išskyrus prezidentą, išnykusios iš visuomenės akiračio. Premjeras Saulius Skvernelis atostogauja, ekstremaliosios situacijos vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga - taip pat. Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, šioje kėdėje pabuvęs vos kelias savaites, atostogų išėjo net tada, kai paskendo jo reguliavimo sferoje esančio Registrų centro serverinė su visais duomenimis. Na, ir kas. Kaip sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, juk situacija kontroliuojama. Mes suprantame, kad tokiu atveju ministro buvimas darbe galbūt iš esmės nebūtų pakeitęs padėties Registrų centre. IT specialistai, tikėkime, dorai dirbo atkurdami e.sveikatos duomenis, neskaičiuodami valandų. Nieko iš esmės nebūtų pakeitęs ir iš penkių savaičių atostogų grįžęs A.Veryga. Bet daina ne apie tai. Apie solidarumą. Kaip sakoma, ir varge, ir džiaugsme - kartu. Ir jeigu to ministrai iki šiol nesuprato, labai gaila.
Prezidentas atšaukė iš atostogų ekonomikos ir inovacijų ministrą, nes „atostogos tokiomis sąlygomis ir tokiomis aplinkybėmis yra netoleruotinos“. Žmonės būtų sveikinę šalies vadovą, jeigu būtų atšaukęs ir A.Verygą. Net ir S.Skvernelį. Bet neišdrįso. Pasirodo, atostogos šventas dalykas. Mes suprantame, kad žmogus pavargsta ir turi teisę į poilsį. Bet juk yra situacijų, kada pareigos verčia elgtis kitaip. Juk kalbame ne apie eilinius valstybės klerkus.
„Koronai“ nerimstant vėl nerimauja medikai. Ar vėl jų valdžia elgsis taip, kaip pavasarį, dosniai penėjusi pažadais? Kad visiems, kurie kovojo su pandemija, bus deramai atlyginta. Patikėję žmonės pamainomis prakaitavo apsitūloję, lyg kosmonautai skafandruose. Bet ką pamatė galop? Kad pirmiausia pasirūpinta Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų premijomis, nuo kurių dydžių plaukai šiaušiasi. O ir medaliai už kovą su „korona“‘ užkabinti taip pat toli gražu ne visiems jų vertiems. Sako, kad tai lėmė sveikatos įstaigų vadovai. Tai irgi požiūris į žmogų.
Jokia paslaptis, ką apie valdžią galvojo žmonės, „lūžus“ e.sveikatos sistemai, negalėdami nusipirkti vaistų ir patekti pas gydytojus. Arba, neturėdami kur dėtis, už kompensuojamuosius turėję mokėti visą kainą. Atrodo, valdžia, pensininkams išrašiusi po 200 eurų, mano, kad jos dosnumo pakanka visiems atvejams ir to sukaupto tariamo gerumo bagažo užteks iki rinkimų. Kažin. Nes kiekviena valdančiųjų klaida gali būti priminta. Ir būtinai bus.
