respublika.lt

Gerovės partijos skurdo valstybėje

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 10 10:23:39, Valdas VASILIAUSKAS
×
nuotr. 8 nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos paskelbtas žygis į gerovės valstybę sulaukė apžvalgininkų skeptiškų komentarų ir net humoristų pašmaikštavimų. Stasio Žumbio nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos paskelbtas žygis į gerovės valstybę sulaukė apžvalgininkų skeptiškų komentarų ir net humoristų pašmaikštavimų. Iš teisybės gražiai skambančiuose žodžiuose turinio būta ne per daugiausia. Jo dar mažiau liko, kai prezidento idėją pasikinkė politikai. Prie gerovės valstybės išsirikiavo partijų eilė. Tiesa, dar tik būsimų, dar tik besikuriančių.

 

Tą turinio stygių turėtų atsverti ilgi gremėzdiški naujų partijų pavadinimai, kuriuos rinkėjai, ketindami už jas balsuoti (jeigu tokių būtų), turėtų užsirašyti, kad neužmirštų. Ar lengva įsiminti: Santalka Lietuvos gerovei - „Lietuva yra čia”? Tokį partijos pavadinimą pasirinko besivienijantys išeiviai iš „Tvarkos ir teisingumo“ ir Arvydo Juozaičio visuomeninis judėjimas. Rimantas Dagys krikščioniškas vertybes taip pat praturtino gerove, savo kuriamą krikdemišką partiją pakrikštydamas Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ . Gerovės valstybės madai neatsispyrė net politikos senbuvė Centro partija, nuo šiol besivadinanti Centro partija - gerovė Lietuvai.

Kiek daug gerovių žadama Lietuvai - rinkėjams nepigu bus pasirinkti. Būdinga, kad dauguma šių politinių jėgų skelbiasi antisisteminėmis. Tačiau pačiai sistemai, panašu, dėl to nei šilta, nei šalta. Mat kovotojai su sistema ničnieko nepasimokė iš savo klaidų, lipa ant to paties grėblio. Nors pavadinimuose deklaruojama santarvė ir santalka, tačiau antisisteminių jėgų, kurios surinktų protesto balsus į vieną daiktą, susitelkimas ir santarvė - toks pats miražas, kaip ir gerovės valstybė.

Antai praėjusiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose daug buvo tikimasi iš A.Juozaičio ir profesoriaus Vytauto Radžvilo, kurie bendromis pastangomis galėjo nuversti kalnus, iš esmės pakeisti sustabarėjusį, jau tris dešimtmečius nesikeičiantį krašto politinių jėgų balansą. Tačiau pradėjo savo paskirus mažus karus, kurie nesibaigė pergalėmis.

Vienybė nepražydusi šiame fronte iki šiolei. Dar nieko rimta nesukurta, o jau išsiskyrė R.Dagio ir V.Radžvilo- Vytauto Sinicos keliai. Gal galutinai nenutrūko A.Juozaičio santykiai su tautininkais ir Nagliu Puteikiu, tačiau jų flirtas kol kas be rezultatų.

Šį politinių jėgų skaldymosi, susmulkėjimo, fragmentacijos vaizdą papildo ir valdantieji „valstiečiai“, kamuojami vidinių kovų ir intrigų, braškantys per visas siūles, lydimi skilimo grėsmės. Net neturintys patikimesnių garantijų, ar „žalieji policininkai” - Saulius Skvernelis ir jo grupuotė - į kitus Seimo rinkimus eis su jais ar kuria kita partija (politikos užkulisiuose vis garsesni ir nepaneigiami gandai apie jų derybas su Gintauto Palucko socialdemokratais). Nepavydėtina Ramūno Karbauskio ir jo ištikimų šalininkų padėtis.

Todėl seniesiems politikos žaidėjams - konservatoriams ir socialdemokratams - nereikia nertis iš kailio, verstis per galvą, siūlyti naujų idėjų. Nepakrutindami piršto, gali toliau ramiai trinti opozicijos suolą, laukdami, kol valdžia kaip keptas karvelis pati nukris į jų patyrusias rankas. Permainos Lietuvai negresia - ji toliau sėkmingai gravituoja dvipartinės politinės sistemos linkui.

Ironiška, kad pradėjus dygti it grybams po lietaus partijoms, kurios užsimojo mus nuvesti per vargo dykumą į Pažadėtąją žemę - gerovės valstybę, ką tik paskelbti naujausi duomenys, bylojantys, kad socialinė atskirtis Lietuvoje nepajuda iš mirties taško. Pagal pajamų nelygybę (santykis tarp pajamų, kurias gauna 20 proc. turtingiausių ir skurdžiausių krašto žmonių), 2018 m. Lietuva (7,09 proc.) Europoje velkasi uodegoje, prastesni arba panašūs reikalai tik Serbijoje (9,4 proc.), Bulgarijoje (7,66) ir Rumunijoje (7, 2 proc.). Nekokia kompanija.

Iš tikrųjų Lietuva savo socialiniais rodikliais primena atsilikusią Balkanų valstybę. Praėjusiais metais net 312 tūkst. Lietuvos piliečių gyveno žemiau skurdo ribos, kuri brėžiama nuo 245 Eur ir mažiau vienam asmeniui pajamų per mėnesį (ir 515 Eur vienai dviejų asmenų ir dviejų vaikų šeimai). Prie skurdo rizikos slenksčio, kurį sudaro 345 Eur asmens mėnesinių pajamų, valstybė 2017 m. buvo pasiuntusi 36, 7 proc. savo pensininkų, o 2018 m. - net 41, 7 proc. Ir visa tai stabiliai augančios ekonomikos laikais. Nebejuokinga.

Sakytum, politinių idėjų, politinės minties, visos lietuviškos politikos skurdas neleidžia išbristi iš valstybės ir jos piliečių skurdo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s