Šalia kiekvieno valdžios duodamo papildomo euro lygiagrečiai piliečiams įteikiamas ir koks nors padidintas apmokestinimo tarifas. Koks nors padidintas akcizas. Pvz., jei Seimas pritars Finansų ministerijos siūlymui, kitąmet didės akcizas benzinui, gazoliams. Tad mama, gavusi vaiko pinigus, apsidžiaugs. Bet nesidžiaugs automobiliu veždama vaikus į mokyklą. Minusas panaikins pliusą. Iš džiūgavimo teliks nulis. Nes piliečiams užsifiksuoja, ne ką valdžia davė, bet ką iš jų atima.

Valdžia gali be jokios baimės didinti akcizus degtinei. Už tai Vilių Šapoką laimins daugybė šalies moterų ir sveikuolių. Gal net apskelbs naujuoju Valančiumi. Bet kėsintis į degalus? Už tai statistinis lietuvis, beveik neišlipantis iš automobilio, tikrai nepadėkos. Gerai, į parduotuvę galima nupėdinti, bet kai kuriose profesijose nuosavas automobilis yra ne prabanga, bet būtinybė ir bene vienintelė sąlyga gauti darbą.

Akcizo mokesčio tabako gaminiams didinimas - taip pat lazda su dviem galais. Tai paskata labiau sukrusti kontrabandininkams. Užuot pabandžius kovoti su šešėliu, tvenkti kontrabandos upes ir upelius, einama lengviausiu keliu. Ar labai reikia išmanyti ekonomiką, jei vienintelė valdžios ekonominė fantazija - kokio nors akcizo didinimas. Arba mokesčio „patobulinimas“ į masiškesnę pusę.

Kitąmet, jei Seimas pritars, nekilnojamojo turto mokestį mokės didesnė gyventojų grupė. Gaus vilniečių šeima už du vaikus pinigą ir susimokės valstybei už tiesiog „kosminį“ turtą - trijų kambarių butą.

Nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. nuleidus ribą, nuo kurios reikėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, pavyktų surinkti...vos 8 mln. eurų. O kiek dėl to triukšmo! Anksčiau, kai kartelė buvo 220 tūkst., tokį mokestį mokėjo 3,5 tūkst. gyventojų, dabar mokės 37 tūkst. Rimti ekonomistai sako, jog teisingiau būtų, jeigu turto mokestį, kad ir simbolišką, mokėtų visi. Bet tam reikia ruoštis, skaičiuoti. O kas tuo užsiims, kai rinkimai ant nosies. Tad verčiau neerzinti plačiųjų rinkėjų masių.

Tik tas jau desperatiškas piliečių sunkimas iš vienos pusės bei davimas iš kitos pusės nė kiek nemažina socialinės atskirties. Nes ką duoda, tą ir atima.

Valdantiesiems uždavinys - sukrapštyti šimtą ar kelis šimtus milijonų - nėra neįvykdomas. Tik tam reikia laiko ir neretai politinės valios. Pavyzdžiui, kodėl nesiryžtama apmokestinti turčius prabangos turto mokesčiu arba įvesti progresinius mokesčius. Kažin, ar taip uoliai būtų bandoma tuos milijonus sukrapštyti, jeigu ne kitąmet laukiantys Seimo rinkimai. Juk patvirtinus biudžetą, kitos tokios galimybės sukurti rinkėjų pamaloninimo regimybę iki kito rudens nebebus.