Žmonės turi masiškai grasinti, staugti, kad valdžia juos pastebėtų?

Palyginti su maisto bei paslaugų kainomis pas mus bei algomis užsieniuose, piliečiai vis vien nepatiria euforijos. Medikai graudensis, kodėl algos didinamos ne jiems, bet prokurorams. Pedagogai graudensis, kad jiems irgi sunku. Ugniagesiai-gelbėtojai graudensis, kodėl jie prasčiau aprūpinami nei policija. Nuolat girdimas tas pats skurdo ir susipriešinimo leitmotyvas - kodėl davė jiems, o ne mums. Pradedama mėgėjiškai nustatinėti, be kokios profesijos valstybė sugriūtų pirmiausiai. Kas labiau ar mažiau nusipelnęs keliolikos papildomų eurų. Ar kokiai specialybei įgyti prireikia daugiau mokslo metų bei pastangų. Grasinama, kad į užsienius išvažinės specialistai. Ir tai tiesa. Sveikatos apsaugos ministrui tik reikėtų įdėmiau pasižiūrėti, kokį darbo pasiūlymą ministerijos svetainėje skelbia Varėnos ligoninė. Ieško vidaus ligų gydytojo, galinčio pradėti dirbti tuoj pat. Darbo pasiūlymas galioja... iki 2120 m. sausio 1 d. Tad Varėna optimistiškai tikisi sulaukti gydytojo terapeuto bent po 102 m. Todėl išmintingai skelbia, kad atlyginimas už darbą sutartinis. Juk pinigas nėra amžiais nekintantis baravykas. Dzūkijoje kitame šimtmetyje gal cirkuliuos kitokia valiuta.

Pernai dėl mažų atlyginimų grasino streikais pedagogai. Medikai įsteigė Lietuvos medikų sąjūdį. Ugniagesiai socialiniuose tinkluose gedulo juostomis perrišo savo šalmus. Protestavome dėl blogo vištų blogo laikymo, dėl Kaune papjautų medžių, dėl Lukiškių aikštės ir t.t. Turbūt beveik visa Lietuva bent kartą išreiškė kokį nors pasipiktinimą. Anonimiškai ar neanonimiškai komentuodama socialiniuose tinkluose. Pvz., dėl mažos „penCijos“, pabrangusio sviesto ar priverstinio maistinio ir alkoholinio turizmo į Lenkiją, Latviją. Ir toks pasipiktinimas visiškai logiškas. Valdžia sudarė piliečiams sąlygas šelpti svetimas ekonomikas. Visokeriopai tai paskatino. Valstybė tapo mulke, neišlaikančia namie savo pinigų. O paskui mulkės mulkė valdžia lemena, kad negali padidinti atlyginimų biudžetininkams. O kada galės? Jei mūsų eurai iščiuožia į Suvalkus.

Kas tylėjo? Tylėjo tie, kurie nieko negalėjo išgąsdinti. Tylieji bibliotekų darbuotojai, muziejininkai, kraštotyrininkai, etnografai. Tylieji Lietuvos kultūros artojai. Tikroji mūsų valstybės pridėtinė vertė. Tikrasis Tautos išlikimo ir atsiskleidimo garantas. Aiman, bibliotekininkas - ne chirurgas implantologas. Ne vestuvių planuotojas, „čiupros“ padailintojas ar gyvenimo būdo žinovas. Taip sakant, naujasis Simonas Daukantas. Tiriantis ne būdą lietuvių ir žemaičių, bet vienadienių tralialiuotojų pamintijimus. Paradoksalu, bet kuo daugiau „žvaigždūnų“ Lietuvoje rašo, tuo mažiau piliečių skaito. Nes vieniems per brangu, o kiti jau patys patapę rašytojais. Kinas per brangu. Teatras - taip pat. Neturtingieji, gaunantys minimumus, susitinka bibliotekose, kurių darbuotojos taip pat gauna tik šiek tiek daugiau nei minimumus. Būtent čia susitinka gilioji Lietuva. Kada ji bus pamatyta, įvertinta?