Jaučiasi apgauti
Pirmųjų sąskaitų už suvartotą šiais metais elektros energiją dar neapmokėjome, bet po poros savaičių toji valanda išmuš.
Tiesa, jau dabar žinome, kad tos sąskaitos bus gerokai didesnės. Ypač tiems, kurie kitados rūpinosi sutaupyti ir įsirengė brangesnius dviejų tarifų elektros skaitiklius, kad galėtų tada, kai nurimsta gamyklų cechai ir elektros suvartojimas krinta, naudotis pigesne energija.
Net 2010 m. išvakarėse, kai buvo aišku, kad elektra netrukus brangs, o dviejų tarifų elektros skaitiklių savininkams ji brangs daugiausiai, energetikai nutylėdavo, kad neverta tikėtis palankių naktinių tarifų, ir įrenginėjo tokius skaitiklius. Kodėl? Paprasčiausiai reikėjo ištuštinti sandėlius, nes dabar tokie skaitikliai nebereikalingi.
Biržos grimasos
Kodėl tada taip džiūgaujama, kad šalyje pradėjo veikti elektros birža? Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, sausio pirmą dieną veiklą pradėjusi Lietuvos elektros birža ir pirmieji prekybos rezultatai parodė, kad elektros rinka atveria naujas galimybes šalies įmonėms efektyviau planuoti savo veiklą. Atkreipkite dėmesį, kad ministras kalba tik apie įmones, o buitiniai vartotojai, kurie normalia kalba vadinami Lietuvos žmonėmis, lieka užribyje.
Taip yra neatsitiktinai, nes įmonės gali rinktis elektros energijos pardavėją, kuris dėl ne visai suprantamų priežasčių elektros biržoje įvardijamas tiekėju, o mes su jumis to padaryti negalime. Todėl mūsų ausiai keistai skamba faktas, kad vakar biržoje kilovatvalandė kainavo 12,1 cento. Palyginti su tuo, kiek moka už ją paprastas žmogus, nesunku, bet, deja, neturime realios galimybės sužinoti, kiek už kilovatvalandę moka įmonės? Kodėl? Todėl, kad joms parduodamos kilovatvalandės tarifas nebereguliuojamos ir kainą siūlo pačios įmonės.
Baiminosi šoko
Verslininkai šią galimybę atėmė iš valdininkų nesiskaitydami su metodais. Na, o tarifas gyventojams kol kas reguliuojamas.
Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausioji specialistė Janina Danaitienė teigia, kad tai buvo padaryta baiminantis, jog gyventojų neištiktų šokas. Esą kas, kad įmonės perka elektrą aukcione, šoko būsenos jos neišvengė.
Vadinamieji buitiniai vartotojai buvo išgelbėti nuo šokinio elektros kainų šuolio, tačiau 2013 m. gyventojų suvartojamos elektros kainos tarifą reguliuoti taip pat bus nustota. Žinoma, visi nori pigesnės elektros energijos, tačiau sunku tikėtis, kad taip bus ar kad rinka suformuos mažesnes kainas. Vadinasi, mūsų laukia po poros metų dar vienas elektros kainų šuolis.
Tokio konteksto fone daugeliui atrodo, kad išsigelbėjimas - nauja atominė elektrinė. J.Danaitienė teigia, kad kainos, kokios buvo, niekada nebebus, nes naujoji atominė niekada negamins tokios pigios energijos kaip senoji.
Mažai suvartojame
Jau pirmomis dienomis po Naujųjų metų energetikų brigados šalyje pradėjo visuotinį elektros skaitiklių rodmenų surašymą.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus vedėjo pavaduotojui Egidijui Purliui nuostabos tai nekelia, nes uždarius atominę neliko pigios energijos. Dabar, t.y. 2010 m., RST už kilovatvalandę moka 8,9 cento, arba 2,4 karto brangiau.
Antra, RST teigia teikiamų skirstymo paslaugų kainų šiemet nekėlusi, o atsižvelgdama į bendrą kainą netgi sumažinusi. Bet gyventojams elektra vis tiek vidutiniškai pabrango 10,9 cento.
Ar kainų šuolis galėjo būti mažesnis? Seimo nario Kęstučio Daukšio nuomone, teoriškai toks dalykas įmanomas, tačiau praktiškai sunkiai įsivaizduojamas. Gyventojai suvartoja pernelyg mažai elektros energijos, kad galėtų būti pastebimi rinkos dalyviai. Tad kainą diktuoja ir diktuos tiekėjas.
Kitas dalykas, kad valstybė galėjo priimti sprendimus, kaip kompensuoti kainų šuolį. Juk tikriausiai kainos mažinimo rezervų galima rasti panagrinėjus perdavimo ir skirstymo tinklų paslaugų įkainius...