Kai buvo steigiama Energetikos ministerija, valdantieji tikino, jog šis naujas darinys nieko nekainuos. Bus grynai fizinė atskala. Atskelta nuo Ūkio ministerijos. O dabar ši skeveldra jau turi ne 47 etatus, bet 85. Nes po atskėlimo veiksmo jau vyksta naujų etatų prilipdymo veiksmai.
Ar galėjo būti kitaip? Lietuvoje visada prisigalvojama etatų naujadarų, kai reikia įdarbinti saviškius. Ypač kai tuos saviškius reikia prilipinti prie ES pinigų dalybų. Vadinamų „administravimu“.
O ko čia kuklintis? Dangstytis energetika? Geriau steikime Draugystės ministeriją. Ir į ją solidariai sutupdykime visų partijų aktyvistus, kurie dar neprilindę prie ES pinigų skirstymo. Ir kairiuosius, ir dešiniuosius, ir per kelis dešimtmečius neapsisprendusius, kuo naudingiau būti. Bet tegul kuria projektus, iš tikrųjų atitinkančius „partinį“ mąstymą. Be jokių propagandinių priedų, skirtų rinkėjams. Tarkime, tegul kuria projektą „Lietuvos piliečių socialinės atskirties didinimas 2014-2020 metais“. Arba „Tėvų ir vaikų fizinės atskirties didinimas. Pradedant Lietuva-Airija ir baigiant Lietuva-Pietų Afrikos Respublika“. Arba kaip pasitelkus aukštąsias technologijas išvalyti iš provincijos vis dar užsilikusius čiabuvius. O jei Draugų ministerija imtų kurti projektus, susijusius su vaivorykšte, socialine lytimi ar šuns prigimtine teise į aukštąjį išsilavinimą, tai būtų pilte užpilta liberaliosios Europos pinigais.
Svarbiausia, kad jokie Seimo komitetai tokia ministerija nesipiktintų. Neskaičiuotų, kiek turi etatų. Būtų visiška partijų santarvė. Valdžia įtikinėtų piliečius, jog reikia didžiuotis, kad mes pasaulyje pirmieji įsteigėme Draugystės ministeriją. Nuo grynai ekonominių problemų pakilome į dvasines aukštumas. Aukščiau pakėlėme europinę kartelę. Na, o jei ministeriją dar iškilmingai pašventintų koks nors populiarus dvasininkas, kokia nors populiari lietuviško serialo aktorė pavirkautų apie draugystę, piliečiai klastos net nepastebėtų. Ypač jei būtų paskirtas fotogeniškas, jaunatviškas ministras. O žmonės dar būtų pamaloninti nemokamu koncertu. Draugystės įžengimo proga.
Lietuvoje politikai pykstasi, demaskuojasi, laksto į prokuratūras, šūkauja apie STT, FNTT tik tada, kai viena grupė draugų prilenda prie ES paramos, o kita neprilenda. Pasikeitus politinei situacijai. Bet jei Draugystės ministerijoje būtų visiška prilindimo lygiava, vienodos prilindimo kvotos, visi būtų ramūs, patenkinti ir nepasipiktinę. Nes žmogus niekada nesipiktina, kai ima pats. Piktinasi, kai jam neduoda. O Draugystės ministerijos niekas neįtarinėtų. Nes visi imtų. Štai ir būtų pirmoji nacionalinė mūsų zona be korupcijos.
Ministerija galėtų samdytis ekspertus, rengti seminarus, siųsti klerkus į komandiruotes. Kad išsiaiškintų, koks Lietuvos, Danijos, Gambijos, Kupiškio ir t.t. draugystės ryšys yra pats perspektyviausias. Per skaipą ar per lėktuvą. Ar šiai draugystei taikytinas rotacijos principas ir oro užterštumo normos. Juk visokių kilnių darbų galima prisigalvoti. Kai ES fondų pinigai stimuliuoja fantaziją.
