Kas gali labiau pradžiuginti senyvą žmogų? Kuo jis labiausiai pasitikės? Aišku, žvalia, mandagia, dar nesugadinta jaunyste. Būtent ji suteikia senoliams vilties. Anot psichologų.
Todėl Lietuvos senjorai ir senjorės prieš šv.Kalėdas pamaloninti gražiu jaunystės paveiksliuku. “Sodra” turi naują vadovą. Jauną. Ir energingą. Iš pažiūros. Dalis senolių jau įsivaizduoja, kaip naujasis vadas, tarsi Betmenas, vienu ypu ištraukia “Sodrą” iš skolų pelkės. Ištrauktoji iš pelkės pasitaiso vainiką, išlygina sijono klostes ir ima barstyti ūmai padidėjusias pensijas. “Sodros” skolos nudžiūsta kaip nuo sijono pelkės vanduo. Visi choru džiūgauja.
Ar kas nors pasikeis, jei nevažiuojančiame troleibuse pakeisi vairuotoją? Tarkime, vietoj blondinės į vairuotojo kėdę pasodinsi brunetę? Niekas nepasikeis, nes troleibusas nevažiuoja. Tas pats tinka ir “Sodrai”. Būsimų pensininkų problemos tik gilės. Pirma, valstybėje masiškai nėra darbo. Tad kaip būsimam pensininkui užsitarnauti solidų darbo stažą? Tarkime, tai žmogaus asmeninio likimo reikalas. Nors “Sodra” su tokiais žmonėmis ateityje pasielgs visai nehumaniškai. Tačiau kita problema liečia visus. Kuo daugiau bedarbių ar gaunančių tik algos minimumą, tuo yra menkesnės socialinio draudimo įmokos. Surenkamos į “Sodros” biudžetą.
Ką gali “Sodros” vadovas? Bet koks. Jis nieko negali! Jis negali atlikti nė vieno veiksmo, kuris “Sodros” biudžeto situaciją pagerintų! Tarkime, aprūpinti šalies gyventojus gerai apmokamais ir būtinai legaliais darbais. Sugrąžinti į Tėvynę darbingus emigrantus. Pagerinti šalies demografinę situaciją, sustabdyti visuomenės senėjimą. Sustabdyti masinius smulkiojo verslo bankrotus. Nes tik įvykdžius šias sąlygas, “Sodros” biudžetas imtų pilnėti. Sąlygų nėra, vadinasi, nepilnės. Tad visai nesvarbu, kas vadovaus “Sodrai”. Nors ir vadovas, atėjęs iš morgo. Ar laidotuvių biuro. Nes laidotuvininko kvalifikacija netgi labiau dabartinei “Sodros” situacijai tiktų. Skambiais viešais žodžiais, graudžiomis kalbelėmis bei ritualais bent kiek numaldytų būsimų ir esamų pensininkų liūdesį.
Padėtų tik viena reforma. Kerštingoji. Visą “Sodros” bejėgį monstrą su visomis jo prievolėmis nuritinti Vyriausybei ant galvos. Tai būtų džiaugsmo Saulėlydžio komisijai. Jei tokia dar egzistuoja. Sulieti valstybės ir “Sodros” biudžetus į vieną krūvą ir tegul premjeras bei finansų ministrė toje krūvoje kapstosi. Tegul rengia akcijas - “Pilieti, paskambink telefonu ir paaukok 10 Lt pensijoms. Dėkojame už jūsų gerumą”. Bent iš tikrųjų pajus savo išmintingojo valdymo padarinius.
O kodėl už Vyriausybės valdymo padarinius turi atsakyti kiti? Tarkime, “Sodra”. Nes artėja laikas, kai pensininkas Lietuvoje bus paskelbtas nepageidautina našta. Šalia skolų naštos. Nes Lietuva tampa tik vargo moterėlė su naščiais. Jei žmogus išdrįs nelaukęs 70-mečio išeiti į pensiją, bus vadinamas patriotiškai nesusipratusiu egoistu. Tokiems “savanaudžiams” bus gėda pažiūrėti kaimynams į akis. Nes nei laiku numirė, nei per ilgai dirbti nenori.
