Ar įstatymai palankūs pilietinei raiškai? Ar verta piliečiams padėti policijai? Fiksuoti ir pranešti apie daromus nusikaltimus? Toli gražu. Pasvalietis ūkininkas, pilietiškai pabandęs sutramdyti neblaivų vairuotoją, pats buvo nuteistas už to vairuotojo sveikatos sutrikdymą. O neblaivėlis atsipirko bauda. Ir dar prisiteisė iš ūkininko pinigų. Be to, kai ūkininkas buvo teisiamas, policija net nesiteikė atvykti į teismą. Kad žmogų užtartų. Padėjai, pranešei, sulaikei. O dabar pats kapanokis.
Teisėsaugininkai ragina piliečius būti budrius, tačiau patys nuo to budrumo atbaido. O kam rizikuoti? Verčiau nematyti. Kaip koks nors vairuotojas maukia degtinę bare. Na, sės prie vairo girtas. Na, kokius vaikus ar medikus sutraiškys. Bet kol kas nesutraiškė. Dar kažką vapalioja. Tad ko nerimauti? Juk mes blaivūs. Mūsų tai neliečia. O žmogelis pažįstamas. Nuolatinis baro klientas. Už degtinę pinigus moka. Negi imsi ir skųsi. Jei paskųsi ar, dar blogiau, už skverno pagriebsi, drabužėlį pradrėksi, pats atsidursi teisme. Už panaudotą fizinę jėgą.
Ar pastebėjote? Kaip įstatymai, įvairios žmogaus teisių konvencijos baigia atbukinti žmonių iniciatyvą. Nors turėtų veikti atvirkščiai. Pilietines iniciatyvas skatinti. Ne! Iš mūsų daromi priverstiniai bailiai! Priverstiniai susigūžėliai! Jau bijantys „ne taip“ pleptelėti, „ne taip“ sustabdyti girtuoklį. „Ne taip“ mitinguoti, piketuoti. „Ne taip“ kalbėtis telefonu. „Ne taip“ jausti.
Mūsų pilietiškumas, įskaitant ir Kovo 11-osios Akto parlamentarų, gainiojamas teismuose. Už ne ten surengtą mitingą ar per daug suspaustą girto vairuotojo ranką. Už atviriau išreikštą asmeninę nuomonę. Nors ta nuomonė nėra veiksmai Gazos sektoriuje. Nei sprogdina, nei šaudo. Atvirkščiai. Padeda visuomenei išryškinti savo moralinius prioritetus.
O koks mums brukamas oficialusis moralinis prioritetas? Atstovaujamas teisėsaugos? Užsimerk ir nieko nematyk?
Aišku, taip gyventi lengviau. Pamatai, kad kas nors per balkoną lenda į kaimynų butą, užsimerkei - ir nematai. O gal koks nors gerasis žmogus butus ir balkonus supainiojo. Išgąsdinsi - dar nukris. Koją susilaužys. Gal giminaitis atvažiavo palaistyti išvykusių kaimynų gėlių, bet raktą pamiršo. Pro duris vagis lenda? O kam man kartu lįsti, vagį prigriebti. Juk butas kaimyno. Negaliu be šeimininko leidimo kaišioti nosies. Pažeisiu asmens teisę į privatumą. Dar pamatysiu neišplautą lėkštę. Kas nors parke rėkia „gelbėkit, prievartauja“? O iš kur man žinoti, kad tikrai prievartauja? Kas aš? Teismo medicinos ekspertas? Gal teismas nustatys, kad veiksmas nebaigtas. Be to, o kur liudininkai? Be to, prievartautojo svoris - apie 60 kg, o mano - apie 100 kg. Jei grumdamasis per daug prislėgsiu, galiu sulaužyti šonkaulį. Teismas pripažins kaltu. Nes taikiau neadekvačias tramdymo priemones. Nebent ir pats sau ne vieną šonkaulį įlenkčiau. Ne, geriau du. Kad teisme apsidrausčiau. Bet kam žalotis? Rytoj reikia eiti į darbą. Nenoriu. Tad prievartaukitės jūs be manęs, gerieji žmonės. Viso gero. Malonaus, turiningo vakaro.
