Lietuvos pataisos namų (PN) tinklas yra sumažintas valstybės modelis. Tik socialiai saugesnis. Tam tikra prasme, tobulesnė valstybė.
Palyginkime PN gyventojo gyvenimą su kitų šalies gyventojų gyvenimu. Tarkime, šių metų sausį. Ir iškart rasime skirtumų. Tik ne laisvųjų piliečių naudai.
Pirma, PN gyventojas nerizikuoja būti suvėžintas pėsčiųjų perėjoje. Antra, visai nerizikuoja patekti į autoavariją. Yra garantuotas, kad į jo automobilį neįvažiuos niekas. Nes zonoje automobilio neturi. (Turbūt tik kol kas. Nes PN humanizuojama nenumaldomai). Trečia, nerizikuoja slidinėti nepabarstytais ir nenuvalytais miestų šaligatviais. Vadinasi, nerizikuoja susilaužyti kaulų ir tapti traumatologijos punktų klientais. Tad vien šių metų sausį PN gyventojas turi 100 proc. daugiau privilegijos “nesusilaužymas”. Nors tokia privilegija aplenkė visus garbaus amžiaus gyventojus. Jau nedrįstančius išeiti iš namų. Šių senolių laisvė žiemą yra apribota net nenusidėjus. O nusidėjusiam PN gyventojui net nereikia baidytis policijos. Prisibaidė, prisinervino laisvėje. O dabar ilsisi.
PN gyventojas nerizikuoja, kad grįžęs iš darbo ras apvogtą butą. Nerizikuoja, jog kaimynas jį padegs rūkydamas lovoje. Arba žiemos neatlaikys sena krosnis bei kaminas. Nerizikuoja, kad bus atleistas iš darbo įmonei bankrutavus ar sumažinus etatų skaičių. Kad įsiskolins už komunalines paslaugas ir bus iš buto išmestas. (Neišmes nei iš kameros, nei iš korpuso. Per tvorą taip pat nepermes.) Nerizikuoja, kad jo televizorių išsineš antstolis. Be to, visada žino, jog maistas bus padėtas ant stalo. Teliks neužmiršti, kaip laikomas šaukštas. Kad karštimo ant savęs neužsipiltų.
PN gyventojui nereikia lakstyti po autoservisus bei automobilių laužynus. Kad rastų savo kledarui automobiliukui detalę. Nereikia spręsti dilemos, ką pasirinkti. Dubliną ar Klausučius. Dyzeliną, benziną ar dujas? Tad nereikės savęs kaltinti, kad nevykusiai pasirinks. Be to, PN piliečiui garantuojamas pakankamai turiningas laisvalaikis bei sielovada. Skaityk knygeles. Grok, dainuok, piešk. Lauk siuntinių, kunigų, psichologų. Būsimų žmonų bei koncertų.
PN gyventojas gali apsieiti be visuomenei būdingos saviplakos, kas kaltas. Likimas, Andrius Kubilius, ar aš. PN gyventojas susipratęs. Tvirtai žino, kad kaltas prokuroras.
PN gyventojas yra mūsų kultūros ekspertas. Nes visuomenės kastinis susiskirstymas, jau apėmęs šalies kultūrą. “Zonoje” likusios tik vertingojo paveldo šaknys. Todėl kai kurie PN vadovai jas specialiai laisto. Kartu su Vincu Šiliu ir Gintaru Petriku. Šios kultūros baroku bei gotika.
PN piliečiai gali ilgiau planuoti. Nes perspektyva priklauso nuo to, kiek sėdės. O kiti piliečiai jau planuoja ne laiko, bet svorio vienetais. Kiek su 1 kg kruopų ištemps.
PN gyventojas neturi visiškos laisvės. O kas ją turi? Laisvė reliatyvi. Jei neišvengiamybė verčia kasdien laipioti į to paties maršruto troleibusą ir vakare tuo pačiu maršrutu grįžti namo, tai kur yra laisvė? Jei žmogus nori į Kiprą, o troleibusas veža į Šančius?
