Testas. Lietuvos piliečiams. Kol dar esame. Kas, pradedant Kupiškiu ir baigiant Stakliškėmis, yra ką nors girdėjęs apie asmenį Hermaną Van Rompėjų (Herman Van Rompuy)? Pavyzdžiui, praėjusią ar užpraeitų metų liepą.
Garantuojame, kad niekas Lietuvoje, išskyrus kelis politologus ar ambasadorius, nieko nėra girdėję apie tokį Hermaną. Užsukime į bet kokio miestelio parduotuvę ir paklauskime pardavėjos: “Ką, tamsta, girdėjote apie belgą, vardu Hermanas? Su pavarde, prasidedančia Van ir t.t.?”. Pardavėjos suglumtų. Pirkėjai - irgi. Vieni atsakytų, jog iš vaidybinių filmų pažįsta narsuolį Vandamą, bet jo vardas, atrodo, ne Hermanas. Kiti paklaustų, ar tas ponulis ne vištvagis. O gal užsienietis “fermininkas” iš gretimo kaimo?
Viena aišku - lietuviams Rompėjaus pavardė nekelia jokių asociacijų. Nulis informacijos. Marsietis reikštų daugiau. Bet “marsietis” jau mūsų prezidentas.
Skandalas. Lietuviai nežino, kas jų prezidentas. Užsispyrę svaičioja, kad jų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Esą ją rinko. O dabar teks susitaikyti su nauja realybe. Jog prezidentas uždedamas. Užvožiamas 27 šalims ant viršaus. Tautoms ant smegenų. Kaip per ankštas kibiras.
Ir štai toks asmuo, apie kurį 99 proc. lietuvių nėra net girdėję, nuo šiol lietuvius valdys. Nes tapo svarbiausia Europos Sąjungos figūra. ES prezidentu. 27 kartus svarbesniu už mūsiškę. Teisę mus valdyti suteikėme patys. Kai net neskaitę ratifikavome Lisabonos sutartį. Tad dabar gyvensime su savo vietine provinciale D.Grybauskaite ir tikruoju Lietuvos prezidentu belgu. Mūsų karaliumi. Reziduojančiu Briuselyje. Jei atvyktų į Stakliškes, net nesusikalbėtų. Su “savo” tauta. O ką tauta? Kas tie lietuviai? Nepasilikome jokių svertų mūsų belgą karalių atšaukti.
Mus, atsidūrusius ES, gali valdyti bet kas. Remiantis Lisabonos sutartimi. Jei Londonas, Paryžius, Berlynas susitars, gali ES prezidentu išrinkti ir teletabį. Nes jis - tik statytinis. Panašiai Lietuvoje esantys ekonominiai sukčiai pasirenka savo fiktyvių firmelių direktorius. Kuo pilkesnis “bomžas”, tuo naudingesnis direktorius.
Kuo pilkesnė ES prezidento asmenybė, tuo geriau. Nes pilka asmenybė - tai dėkinga asmenybė. Kad ją pagaliau pastebėjo. Tai iškeltas robotukas. Su Londono, Paryžiaus, Berlyno distanciniu valdymu. Vilnius nevaldys. Tai ne jo žaisliukas. Lietuvai palikta tik viena teisė. Bet kokiam Londono, Paryžiaus, Berlyno norui paklusti.
Net popiežiaus rinkimai vyksta skaidriau. Kai konklava išrenka, pasirodo dūmai. Kai ES faktiškai prezidento nerenka, irgi dūmai. Ne po, bet prieš. Iki paskutinės minutės klaidino, kad realiausias kandidatas - buvęs britų premjeras Tonis Bleras (Tony Blair). Jei netiko T.Bleras, vadinasi, iš anksto planuotas robotukas! Valdomas trijų Europos senbuvių. Ar T.Bleras panašus į robotuką? Aišku, ne! Per ryški, per daug žinoma, per daug savarankiška asmenybė. Vadinasi, reikėjo pačios nežinomiausios, nesavarankiškiausios ES prezidento asmenybės. Juk mūsiškiai sukčiai T.Blero taip pat neįdarbintų. Fiktyvios firmelės direktoriumi. Dėl tų pačių priežasčių.
