Dalis darbo netekusių gyventojų vos ne kasdien važinėja į Baltarusiją ir Rusiją, kad įvežtų į Lietuvą pigesnių prekių. Degalų, cigarečių, alkoholio ir t.t.
Valdžia gali piktintis. Galime tuos žmones bausti. Tačiau ką jiems daryti? Ar paliko jiems alternatyvą? Tarkime, kaip nenumirti nevalgius. Įskaitant ir vaikus. Kaip nemokėti už komunalines paslaugas ir vis vien netapti piktybišku skolininku. Įsiskolinusi už elektrą, karštą vandenį ir t.t. Kaip susirgus be pinigų gauti vaistų. Be lito kišenėje drožti pas odontologą. Kaip be pinigų atsiskaityti už vaiko darželį, padėti seniems tėvams ir t.t.
Darbo nėra. Bedarbio pašalpa trumpalaikė ir tokia maža, kad juokinga. Maisto ir komunalinių paslaugų kainos didėja vos ne kas mėnesį. Tai ką žmogui daryti? Laukti, kol pasibels antstoliai? Juk žmogus turi tik vieną gyvenimą. Be to, yra atsakingas už savo šeimą. Ne žmogų kaltinkime. Jei valdžia sukuria jau ne visiems Lietuvos gyventojams išgyvenamas sąlygas, žmogui kito pasirinkimo nelieka. Tik gelbėtis pačiam. Apgaudinėjant valstybę.
Kai miške kyla gaisras, visi miško gyvūnai sprunka, gelbėjasi. Tampa miškui, tai yra, savo gimtiesiems namams, nelojalūs. Ar kas nors kaltina stirną ar voverę, kad ji instinktyviai gelbėjasi? Lygiai taip pat gelbėjasi ir Lietuvos gyventojai. Nuo socialinio gaisro. Nuo Vyriausybės atliekamo eksperimento - kiek ilgai Lietuvos gyventojas ištemps. Neišgyvenamomis sąlygomis.
Valdžia pati privertė darbingus šalies gyventojus iš Lietuvos emigruoti. O dalį neemigravusių jau verčia negerbti įstatymų. Iš bėdos tapti kontrabandininkais. Nes dar nori gyventi čia, Lietuvoje. Kol sulauks įstatymo, įsakančio pasikarti.
Vyriausybės politika - kaip Lietuvai visiškai svetimo, bejausmio, pasipūtusio žandaro. Apsistačiusio išsipūtusiu žmonių sekimo, baudimo biurokratiniu aparatu. Tendencija - gyventojus tik kontroliuoti, bausti ir atimti. Per baudas, mokesčius ir t.t. O paskui tuos iš žmonių surinktus, veikiau atimtus pinigus ištaškyti. Rezidencijoms remontuoti, etatams kurti, ministerijų tarnautojus premijuoti ir t.t.
Žmonės tol yra lojalūs savo valstybei, tol gerbia įstatymus, kol jie nesikerta su sveika logika. Su aritmetika. Pvz., kiek asmuo uždirba ir kiek iš jo prašoma mokesčių. Kokios gyventojo pajamos ir kiek kainuoja dešra ar būsto šildymo paslauga. Jei valstybė sukuria aplinką, kurioje padorūs žmonės priversti bėgti ar pasukti į kriminalinį kelią, vadinasi, sveikos politinės logikos jau nėra.
Jei valdžia užsakė realybės šou, kaip lietuviui išgyventi, kai mokesčiai viršija pajamas, tegul patys pabūna šou artistais. Juk turi šou patirties. Sugeba suvaidinti šokančias juodmarges. Neprašome, kad koks nors ministras šokinėtų nuo daugiabučio stogo ar įsišaldytų į ledą. Per daug ekstremalu. Kam žudytis iškart. Pakaktų prarasti pajamas, indėlius, darbą, sveikatą. Įdomu, kiek dienų išlaikytų prieš tapdamas kontrabandininku? Per kiek laiko nutapnotų prie Baltarusijos sienos. Spyriotųsi savaitę ar net dvi? Ir per kiek laiko ištapnotų iš Lietuvos.
