Esi žmogus? O ar turi leidimą?

Vėliau meras susizgribo ir bauda buvo panaikinta. O kodėl? 1. Nes „Snaigės“ žygis per daug masiškas. Būtų pasipiktinę dešimtys tūkstančių žygio dalyvių. Šliuožiančių „Snaigės“ žygiuose dešimtis metų. 2. Nes A.Jucevičius yra žinomas ir gerbiamas žmogus. 3. Nes politikui merui nereikia antireklamos.

Tačiau įsivaizduokime kitaip. Tarkime, koks nors eilinis pilietis pirmąkart surengia sveikuolių, haskių mylėtojų ar pušaičių tyrinėtojų žygį po Vilniaus, Kauno ar kito miesto apylinkes. Ir nesuderina to žygdarbio su vietos valdžiuke. Graži piliečio iniciatyva taptų skandalu. Nes valdžiukės tam ir pašauktos, kad leistų arba neleistų. Kad su jomis būtų suderinti visi piliečių žingsniai, murmesiai bei šaukštų skalambijimai. Vien Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamente yra 4 skyriai ir 4 poskyriai. Poskyriuose pluša po 7 specialistus. O skyriuose - po 13, 19 specialistų. Jei biurokratas turi etatą, jis turi kažką leisti, neleisti, bausti. Kad biurokratas ir jo etatas atrodytų būtini.

Biurokratas atsakys, kad įstatymų nepažeidė. Uoliai vykdė instrukcijas. Tiksliai žino, kiek žmonių gali susirinkti į piketą. Ir kiek - į mitingą. Prieš tai gavę savivaldybės leidimą. Todėl biurokratas išsigando, kad kažkas be jo leidimo ir suderinto scenarijaus pušynuose „mitinguoja“. Sutepė slides. Stojo ant slidžių. O tai, anot biurokrato, išmanančio kriminalinį žargoną, reiškia, kad nusikaltėliai pasiruošę kažkur bėgti. Prie strateginių objektų? Slapstyti įkalčius? Gerai, kad dar nepaskambino Viešojo saugumo tarnybai. Nepaprašė numaldyti „maištininkų“ su vandens patranka.

A.Jucevičiaus pavyzdys parodo, kiek žmogus Lietuvoje turi realios laisvės. Piliečio iniciatyvos laisvės. Jei tas žmogus yra tiesiog žmogus. Nepriklauso nevyriausybinei organizacijai (NVO), prijunkytai prie ES fondų. Nors toks NVO tik atkudakuoja savo sponsorių paruoštus tekstus. Valdžia plepa apie pilietinę visuomenę. Tačiau kaip ji gali susiformuoti, jei bet kokią iniciatyvą reikia su valdžiuke suderinti? Nes valdantieji tik apsimeta, kad iniciatyvių piliečių nebijo. O iš tiesų tiek įsibauginę, kad nori kontroliuoti kiekvieną žingsnį. O kodėl bijo? Juk labiausiai žmonių bijo tironai. Na, tie prie arbūzų ir kupranugarių.

Negi jau iki tiek nusiritome? Kaune kelerius metus po Romo Kalantos susideginimo žmonės bijojo būriuotis gatvėse po tris. Iškart kas nors paskambindavo. Išdygdavo milicijos „voronokas“ ir susemdavo. Laikai pakito. Liokajaus psichologija liko. Tai ką kuriame? Matyt, liokajų visuomenę.