Iki gražiausių metų švenčių liko visai nedaug. Ir, norime to ar ne, mes visi iki vieno jaučiame jų nenumaldomą artėjimą - daromės truputį geresni, imame dažniau šypsotis ir mažiau bambėti. Žodžiu, pradedame tikėti, kad ir mažais, bet kalėdiniais stebuklais.
Kalėdų Seneliu tiki ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl visai nenuostabu, kad ėmė ir parašė jam laišką. Šiltą, gražų, optimistinį. Tokį patį, koks ir yra jos prezidentinis gyvenimas. Ir, labai gaila, reto iš likusių šalies piliečių.
Šalies vadovė garsiai per radiją laišką skaitė užvakar. Neslėpė džiaugsmo, kad Lietuva atlaikė sunkmečio smūgius ir sugebėjo nenuskęsti, kad ir kaip stipriai jos valtį blaškė finansinės krizės audros.
D.Grybauskaitė neabejoja, kad juodos spalvos jau liko praeityje, praėjusiuose ir šiuose metuose, o mūsų laukia tik šviesi ateitis, kai jau visai greitai pargriuvusi Lietuva tvirtai atsistos ant kojų.
Gera žinoti - kad ir kaip mums skaudėjo, kaip buvo sunku, mes iškentėme ir susitvarkėme. O negandų užklupta valdžia buvo tokia gera, kad net neleido žmonėms išmirti - mokėjo pensijas ir atlyginimus tiek, kiek gebėjo. Truputį gaila, kad sau gebėjo daugiau.
Teišgirsta Kalėdų Senelis gerus prezidentės žodžius ir teišpildo visus Jos Ekscelencijos matymus artėjančiais 2011-aisiais.
O šiaip gera žinoti, kad kiekvieną sunkmečio naktį prezidentė miegojo ramiai, nes kad ir kaip buvo sunku, žmonės buvo užtikrinti, jog turės ką valgyti. Nors ir ne kasdien ant jų stalo gulėjo mėsa, žuvis ar vaisiai, ne viskas buvo taip jau blogai. Tuo labiau kad persivalgymas yra ne tik nuodėmė, bet ir labai kenkia sveikatai.
Matyt, lenkai, ką ten jie, ir vokiečiai bei kiti europiečiai mums turėtų pavydėti. Juk nė vienas jų negali leisti sau tokios prabangos važiuoti apsipirkti į Lietuvą. Neįkanda Europos Sąjunga mūsų kainų. O mums jų - vienas juokas. Ypač po apsilankymo savose parduotuvėse ar degalinėse.
Tik mes kuo ramiausiai stebime, kaip kelių šimtų tūkstančių bedarbių eilę kiekvieną mėnesį papildo nauji tūkstančiai piliečių, tačiau kišame skersvėjų košiamame biudžete sukrapštytus ar paskolintus ir nespėtus pravalgyti milijonus, kad prisikviestume kokį užsienietį, kuris lyg didžiausias geradaris priims dirbti šimtą lietuvaičių.
Geriems Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės norams ir viltims pritaria jei ne visi, tai bent didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
Lieka tik tikėti, kad Kalėdų Senelio paštas dirba daug geriau nei Lietuvos, o prezidentės laiškas tikrai pasieks adresatą ir bus perskaitytas. Priešingai nei premjero, pradangintas nežinia kur kartu su jame konstatuota dar viena krizės pabaigos data.
O gal tikrai prabudę pirmosios Kalėdų dienos rytą pamatysime, kad mus aplankė Kalėdų Senelis ir paliko po eglute dovanų. Juk jis, priešingai nei šalies valdžia, žino, ką daryti, kad žodžiai virstų tikrove.
Na, bent blogiausiu atveju gruodžio 25-ąją jau galėsime nebeapsimetinėti, kad tikime optimistinėmis iliuzijomis. Ir nesvarbu, kas jas skleidžia - Kalėdų Senelis ar prezidentė.
