Anekdotas. Vyro klausia, koks šansas, kad pravėrus duris lauke išvysi dinozaurą. “Vienas iš milijardo”, - kiek pagalvojęs atsako šis. Į tą patį klausimą moteris atsako akimirksniu: “50 ir 50”. - “?”. - “Arba pamatysi, arba ne...”
Realybė. Lietuvos Respublikos Seimas. Buvo šalyje CŽV kalėjimas ar ne? Parlamentaras: “Reikia mesti 1 cento monetą. Jei iškris skaičius, vadinasi, kalėjimas Lietuvoje buvo, jei herbas - kalėjimo nebuvo”.
Skandalas dėl menamo CŽV kalėjimo kilo dar praėjusių metų vasaros pabaigoje, bet taškas dėl jo pradėtame parlamentiniame tyrime padėtas tik šią savaitę. Taškas, kurį taip pat drąsiai galima vadinti tik menamu, nes savo išvadas pateikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) konkrečiai taip ir neatsakė - vis dėlto buvo kalėjimas ar ne.
Seimūnų tyrimas truko taip ilgai ir buvo toks kruopštus, kad tapo aišku, jog tai yra kertinis Lietuvos valstybės gyvenimo akmuo - mirtis arba gyvybė.
Toks, kurio net iš arti negali prilyginti tokiam menkniekiui, kaip mokesčių reforma. Šiai užteko tik vienos nakties. Na, o visos šnekos, kad šis naktinis perversmas tik dar giliau į pamazgų duobę įgramzdino šalies ekonomiką ir išprovokavo žmonių pyktį bei riaušes, yra tik Lietuvos priešų sapaliojimai.
Todėl tikrai neetiška ir net nepadoru būtų klausti, kas mūsų išrinktiesiems rūpi labiau - sava tauta ar iš Afganistano menamai galėję būti atgabenti aštuoni menami teroristai.
Aišku tik viena: pačiai tautai CŽV kalėjimas rūpėjo ir rūpi tiek, kiek pernykštis sniegas. Tuo labiau kad šiemetinio gamta tikrai nepagailėjo.
Pensininkams galvos sopa ir širdies ritmas trinka dėl sumažintų pensijų ir dėl to, kad jos sumažintos labiau nei viešai žadėta. Nuo praėjusio rugsėjo algų negaunantys Vilniaus kiemsargiai svarsto, ar sumažėjus pensijoms močiutės beišgalės išmaitinti ir jų šeimas. Iki dvejų metų vaikus auginančios mamos džiovina džiūvėsėlius, nes prokurorai joms jau baigia siūti dryžuotas kalinių uniformas. Emigruojantis jaunimas naršo po internetą ieškodamas pigesnių bilietų į Angliją ar Airiją. Jų tėvai varsto darbo biržos duris ar, lenkdami už grašius kuprą darbdaviui, bando prisiminti, ar tikrai Lietuvoje baudžiava panaikinta dar 1861 metais. Dar vieną laišką iš banko gavęs verslininkas vis dažniau pagalvoja, kad atėjo metas medžioklei ar savigynai įsigytą ginklą panaudoti ne pagal paskirtį.
Na, bet čia tik smulkmenos. Yra šalyje ir svarbesnių problemų. Kad ir Afganistano dykynėje ošianti ąžuolų giraitė...
P.S. Ilgai trukusį parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK galėjo tiek nesivarginti. Tiesiog reikėjo surengti išvažiuojamąjį posėdį apie 20 kilometrų nuo Vilniaus esančiuose Antaviliuose stūksančioje buvusioje jojimo bazėje.
Veikė joje ar ne slaptas CŽV kalėjimas, būtų tapę aišku su vertėju atidžiai apžiūrėjus šiame pastate esančias sienas ir gultus. Jei ant jų dari (persų) arba arabų kalba puikuotųsi užrašas “Čia buvo Achmedas iš Kandaharo. 2004 metų rugsėjis - 2005 metų lapkritis”, taptų viskas aišku.
Ar bent tikrai aiškiau, nei metus monetą...
