4000 litų minimali mėnesio alga, 20 000 litų - normali. Tai skaičiai ne iš pasakų ir ne iš tolimos ateities. Dabar tokias algas sau moka kaupiamuosius pensijų fondus valdančių bendrovių žmonės. Už ką!?
Antros pakopos pensijų fondai pradėjo veiklą 2004 metais. Būtent nuo tų metų šiuolaikiški Lietuvos piliečiai ėmė šiuolaikiškai rūpintis, kad, atėjus tam tikram laikui, gautų didesnę senatvės pensiją. Kiek būta valdžios aiškinimų TV laidose, jog lygiai taip pat taupo pinigus pensijai ir vakariečiai. Todėl, tapę senoliais, žiemas praleidžia Pietų kurortuose. Keliauja, džiūgauja, pramogauja ir t.t. Be to, buvo aiškinama, jog konservatyvų kaupimo būdą renkasi tik visiškai nedrąsūs ar visiški paliegėliai. O energingi, modernūs piliečiai turėtų rinktis naujoviškesnes kaupimo formas. Tad pirmyn, narsieji. Šuoliuokite zovada į riziką.
Žmonės patikliai čiupo modernųjį pensijos instrumentą. Kaip matome, ne dėl didesnės pensijos. Kad mokėtų fondų veikėjams didžiules algas. Neveikiamas jokių ekonominių krizių.
Fondų valdytojai teisinasi pasauline krize. Bet kodėl krizė neatsispindi jų algose? Nėra jokios atsakomybės už pradangintus žmonių pinigus. O jei nėra atsakomybės, tai koks skirtumas - krizė ar ne krizė. Per krizę tokiems fondams tik geriau. Nes gali pateisinti nemokšiškumą.
Lietuvoje antros pakopos pensijų fondai viso labo tik „Sodros“ prielipai. Neatjunkomi. Kai kas bando įtikinėti, kad „Sodra“ yra atgyvena. Sovietinių laikų reliktas. Tačiau modernieji pensijų fondai lipte prilipę prie šios „atgyvenos“! Kaip paršeliai prie paršavedės. Yra nuolat „Sodros“ finansuojami. Ir bent metams nutraukus finansavimą, imtų bankrutuoti. Ar tokius nuo „Sodros“ priklausomus fondus galima laikyti privačiais? Jie tik tada taptų privatūs, jei pensijų kaupimo dalyviai asmeniškai pervedinėtų savo pinigus. Ir patys spręstų, kiek pinigų pervesti. Pvz., pamato, kad fondas per metus pinigų neuždirbo, - ir nutraukia sutartį. Nustoja mokėti įmokas.
Fondai turi nuolat jausti pensijų kaupimo dalyvių asmeninę kontrolę. Atsiskaityti kiekvienam klientui. O dabar - žmonių kontrolės jokios. 30-40 metų kaupėjai apsireikš tik po 35-25 metų. Ko dėl tų būsimų senukų jaudintis? Per tiek laiko fonduose pasikeis dešimtys vadybininkų. Ir nežinia, kas vadovaus Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai. Tiesa, vyresnieji pensijų kaupėjai apsireikš anksčiau. Bet ne masiškai. Kasmet po vieną porciją. Vadybininkams pakaks įžūlumo tuos nusivylusius senolius užtildyti. Apkaltins godumu. Pasiteisins eiline krize. Jei šiaušis, iškvies apsaugą, kad palydėtų senolį link durų.
Valdžia ramiai stebi žmonių ir valstybės išmelžimo scenarijų, vadinamą antros pakopos pensijų kaupimo fondais. Ir už šį išmelžimo scenarijų dar duoda tiek, kad veikėjai išsimokėtų astronomines algas. Dar priima tokius įstatymus, kad veikėjai niekada nepritrūktų klientų. Nes nusivylusiems užkirstas kelias sugrįžti į „Sodrą“. Žmonių valia šiurkščiai apribota. Galų gale, kas tie fondai? Lietuvos valstybės papildomi pašalpininkai! Įteisinti 2004 metais. Verti tik vienetinės neįgalumo pašalpos. Ir nereikia graudentis, kad, sumažinus jiems įmokas, apvagiami būsimi pensininkai. Jie kasdien apvagiami! Nuo 2004 metų.
