Kas būtų, jei vieną rytą visi pinigai iš jūsų banko sąskaitos tiesiog dingtų? Vakare pinigus banko sąskaitoje matote, o ryte jų nebėra. Vietoje nemažo skaičiaus - apvalus nulis. Taip negali būti? Gali.
Tai patvirtintų ir pats bankas. Puolę skambinti į banką, sužinotumėte, kad pinigų banko sąskaitoje nėra ir jų ten niekuomet nebuvo. Atsiliepusi operatorė nesuprastų jūsų verkšlenimo apie keletą metų kauptas santaupas, nes kompiuterio ekrane taip pat matytų apvalų nulį ir pasiūlytų nusiskundimus raštiškai pateikti banko vadovybei. Nesuprastų ir pastaroji ir pasiūlytų kreiptis į dar kitą vadovybę. Ši savo ruožtu nukreiptų dar kitur. Tektų vaikščioti ratais aplink banką ir šaukti, tikintis sulaukti atsakymo. Vargiai.
“Swedbank” Klaipėdoje beveik 20 tūkst. litų pervedė visai į kitą sąskaitą, nei nurodė klientas. Klaida? Galbūt, tačiau bankas jos skubiai neištaisė. Sausį į banko skyrių užsukus vienos uostamiesčio įmonės darbuotojai ir į tris sąskaitas pervedus nemažą sumą pinigų, viena suma, beveik 19 tūkst. litų, dingo. Tiksliau, buvo pervesta į kitą sąskaitą, nei nurodė klientė. Bankas savo kaltės nepripažįsta, nors net teisininkams ji akivaizdi.
Skubiai bankas neištaisė ir kitos akivaizdžios klaidos, dėl kurios Vilniuje gyvenanti indėlininkė šiuo metu konsultuojasi su advokatu. Tikėdamasi per daugelį metų sukaupti nemažą sumą pinigų, dar 1999-aisiais ji į banką padėjo indėlį. Norėdama sukaupti kuo didesnę sumą, klientė sąskaitą patikrino tik po šešerių metų. Nusivilti neteko - pinigų suma padidėjo. Akibrokštas laukė po poros savaičių. Nusprendusi pasiimti visą sukauptą pinigų sumą, klientė iš banko darbuotojos sužinojo, kad jokios sumos nėra ir niekada nebuvę. Tokios informacijos duomenų bazėje paprasčiausiai nėra.
Šokiruojančios naujienos nesitikėjusi pensininkė teisybės ieško jau ketverius metus. Per tą laiką banko administraciją užvertė ne vienu ir ne dviem prašymais išaiškinti situaciją ir grąžinti sukauptą pinigų sumą. Rezultatų jokių.
“Kur daugiau kreiptis? Arba spauda, arba teismas”, - dūsauja indėlininkė.
Tačiau paskelbus šią istoriją, pensininkė bijo, kad pinigų gali visiškai neatgauti. Todėl sako kalbės su spauda - jau įvykus teismui. Sunkmečiu pensininkė jau ir taip veržiasi diržą, skaičiuoja kiekvieną centą, todėl atgauti juodai dienai sutaupytus pinigus tikrai praverstų. Padidėjusios sąskaitos už šildymą ir elektrą, kitas komunalines paslaugas piniginės tikrai nestorina.
Tačiau ar bijoti - išeitis? Nemanau. Turint omenyje tai, kad sunkmečiu teismuose sumažėjo darbuotojų, bet padidėjo neišspręstų bylų skaičius, geriausiu atveju teismas problemą išspręs nebent po metų. Manau, tik laisvas žodis ir diskusija gali padėti išspręsti mus kamuojančias problemas.
