Viešosios įstaigos “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) žaliosios “molekulės”, kadaise įvertintos 225 tūkstančiais, atpigo iki 9 litų.
Na, ir kas? Ar Lietuvoje tai pirmas atvejis? VEKS jau likviduota. Herojai jau išsiskirstė. Herojai nenukentės. Sakote, nukentės? Sakote, prokurorai VEKS istoriją tiria? Na, ir kas, jei tiria? Ne pirmą tokią istoriją tiria, bet niekas iš herojų nenukenčia. Kaip visada, nukenčia tik visuomenė. Mokesčių mokėtojai. Eilinį kartą apiplėšti ir apkvailinti. Šįkart prisidengus menu.
Galima mus apmauti dar paprasčiau. Per jokiais menais nepridengtus viešuosius pirkimus. Na, ir kas, jei vėliau sužinosime, kad tie viešieji pirkimai buvo neskaidrūs? Buvo ir prašapo. Kaltų nėra. Viešieji pirkimai tęsiasi. Nors jei negalima užtikrinti šio mechanizmo skaidrumo, jo derėtų visai atsisakyti. Kaip į šiukšlyną išmetamas nepatikimas, vandenį praleidžiantis puodas. Juk nestovi šeimininkė prie tokio puodo ir nevirkauja, jog vanduo prasisunkia. O mes virkaujame metų metais. Bet puodo nekeičiame. Juk šalyje tiek teisininkų! Tiek specialistų! Nejaugi negalima sukurti tokio viešųjų pirkimų modelio, kuris būtų absoliučiai patikimas. Juk galima pasikonsultuoti su Specialiųjų tyrimų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybomis. Jungtinėmis pajėgomis taip suręsti viešųjų pirkimų agregatą, kad visuomenė juo neabejotų.
Bet ne. Puodai tie patys. Gal nėra suinteresuotų? Gal tie vandenį praleidžiantys puodai naudingi? Vieniems - švaistyti ar pasipelnyti. Kitiems - apsirūpinti sekamu, gaudomu, tiriamu kontingentu. Kad gautų algas. Ir sekti, gaudyti, revizuoti, apklausinėti, tirti. Tarkime, iki senaties.
Ar sukurtos sąlygos, kad viešieji pasipelnymai liautųsi? Ne, jų nėra! Sukurtos sąlygos, kad nesiliautų! Todėl, likvidavus VEKS, bet kada gali iššokti koks nors labai energingas keksas. Sugalvojęs tarptautinį renginį. Tarkime, sukviesti į Lietuvą banginių mylėtojus ir juos ginančias organizacijas. Užsakyti Vilniuje banginio formos fejerverką. Užsakyti akvariumą, į kurį tilptų banginis. Užsakyti renginio simbolį. Paskelbti pjesės “Jautrioji bangžuvės siela” konkursą. Tarptautinį. Prirašyti krūvas projektų. Metus aiškintis, kuri pasaulinė trupė geriausiai suvaidintų banginio, užplaukusio ant seklumos, dramą. Ir dar pakviesti šimtinę analitikų. Tarptautinių. Kad nustatytų, kuris aktorius, pretenduojantis į pagrindinį vaidmenį, yra storiausias ir geriausiai plaukia. Ir dar galima prisikviesti tyrinėtojų šarlatanų. Kad įrodytų, jog banginis kilęs iš bangžuvės, laikinai prarijusios pranašą Joną. Arba kilęs iš Prienų rajono karpio.
Vyriausybė, savivaldybė apkrautų keksą mokesčių mokėtojų pinigais. Įstaigėlė paburgztų, pasitaškytų. Vėliau likviduotųsi. O visuomenei liktų ypatinga išliekamoji vertė. Tuščias akvariumas.
O tada būtų paskelbtas viešasis konkursas, kas pertvarkys akvariumą į daugiabutį. Socialiai remtiniems. Vėl kokia nors privačių interesų grupelė paburgztų. Ir taip istorijos vis tęstųsi. Iki senaties ir naujų pinigų taškymo interesų.