Zigmas VAIŠVILA: Valstybės užvaldymas - nuo Zelenskio iki Nausėdos

Po to, kai Gitanas Nausėda nusprendė „nematyti" tų, kurie masiškai ir atvirai ragina žudyti nežinia kam „nelojalius" Lietuvos piliečius, jis man taip pat jau ne žmogus. Ir Lietuvos teisėsauga - jau ne teisėsauga, o šių nusikaltimų bendrininkai.

O jeigu tūlas „tikras patriotas", lojalus „tikram" valstybės vadovui, nuspręs, kad ir G. Nausėdos dukros kažkam „nelojalios"? Ne amžinai gi G. Nausėda bus mūsų „prezidentu". Ne tik dėl rinkimų stebėtojų surinktų įrodymų apie 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimus, po kurių VRK mums, stebėtojams, raštu patvirtino, kad elektroniniai rinkėjų parašai dėl visų kandidatais įregistruotų šio posto troškusių parėmimo neatitinka įstatymo reikalavimų.

Praėjęs Seimas surinko medžiagą apie tai, kaip VSD surinko medžiagą apie G. Nausėdos finansavimą (ir ne tik) 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, po ko šis, pagrįstai manau, tapo visiškai valdomu. Šis "prezidentas"-tylenis pirmąją kadenciją „nepastebėjo" net 2019 metų Konstitucinio Teismo sprendimo, kad G. Nausėdos suformuota antroji Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė veikia neteisėtai - Seime nepatvirtinta jos programa.

S.Skvernelis pasiuntė Konstitucinį Teismą toli, toli - „suteikė" antrajai savo „vyriausybei" ankstesnės vyriausybės numerį. Ir viskas „Ok"!?

Po 2024 m. rinkimų „prezidentas" G. Nausėda netikėtai tapo radikaliu, „tvirtu". Beveik kaip V.Zelenskis. Nuo ko gi toks G. Nausėda priklauso? 2019 m. visuomenės akyse susikompromitavusį Darių Jauniškį jis pasiūlė antrai VSD direktoriaus kadencijai, o šiemet paskyrė Lietuvos atstovu NATO, jo vieton be diskusijų įsodino D.Jauniškio kolegą Remigijų Bridikį.

Pačiu radikaliausiu ir mažiausiai mąstančiu užsienio reikalų ministru paskyrė savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Kęstutį Budrį, kuris dar studentas patarėju buvo Rusijos Federacijos valstybės paslapčiai Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, dėl ko, matyt, ir buvo paskirtas VSD direktoriaus pavaduotoju.

Visi šie paskyrimai, kaip karštas peilis per sviestą, praslydo praėjusiame ir šiame Seimuose! Tad kas ir kaip užvaldė mūsų valstybę?

G. Nausėdos metinė kalba Seime - ne tik tylus pritarimas raginimams žudyti nežinia kam „nelojalius", bet ir nesigaudymas, kas vyksta pasaulyje ir jo „ginamoje" Ukrainoje. Mąstyti atpratinti „patriotai" neslėpė džiugesio dėl Ukrainos saugumo tarnybos jų operacija paskelbto dronų antpuolio prieš Rusijos strateginės ginkluotės lėktuvus ir tą pačią tarptautinę vaikų gynimo dieną Rusijoje susprogdintų tiltų būtent tada, kad jie užgriūtų po jais važiavusius keleivinius traukinius su civiliais ir jų vaikais.

O man buvo neramu dėl Rusijos valdžios tylos po šių įvykių. Ir netrukome sužinoti, kad Donaldas Trampas paskambino Vladimirui Putinui. Ne atvirkščiai. Prasidėjus masiniams Rusijos smūgiams į Ukrainos karinius ir strateginius objektus, D.Trampas ne tik pasakė, kad Ukraina to nusipelnė, bet ir kad JAV neprieštaraus, jog Rusija tai darys. JAV nurodė priešraketinės gynybos sistemas „Patriot" iš Kijevo išsiųsti kitur, kur jų labiau reikia.

Paskutinieji V. Zelenskio „laimėjimai" Ukrainoje - taip pat įspūdingi, pvz. uždraudimas vežti maistą Kijevo Pečoro lauroje esantiems vienuoliams, per kruvinus Ukrainos bombardavimus Kijeve organizuoti LGBT+ eitynes... Kaip ir Lietuvoje, lyg nebūtų kitų problemų.

Kol mūsų Prezidento pareigas užimantis G.Nausėda antrus metus svarsto, ar priimti mane, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, dėl Lietuvos šaulių sąjungos vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio viešo aptarimo, kaip mane nužudyti (anot Algio Ramanausko, nusiųsti į Rojų), matydamas masinius raginimus šauliams žudyti „nelojalius", 2025 m. birželio 5 d. kreipiausi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, G. Nausėdą, krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, Vytautą Landsbergį ir Seimą dėl apkaltos Seimo nariui Laurynui Kasčiūnui. Šią naujieną teko skelbti Kovo 11-osios salėje (www.youtube.com/watch?v=PAHjcrnVEbk), nes viešumo dėl VRK veiklos bijantis šiandieninis Seimo pirmininkas S.Skvernelis bent kuriam laikui užblokavo signatarų spaudos konferencijas Seime.

Kreipiuosi į G.Nausėdą ne kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, bet kaip asmuo, kuriam 1991 m. sausio 13-osios kruvinąją naktį buvo patikėtos Lietuvos laikinosios gynybos vadovybės nario ir Ministro Pirmininko pavaduotojo, atsakingo už visas Lietuvos Respublikos jėgos struktūras, pareigos. 34 metų dviejų dukrų tėvui ir šeimos žmogui, buvo patikėta, o mano žmonos Reginos nuomone, man ir 33 metų Ministrui Pirmininkui Gediminui Vagnoriui buvo primesta atsakomybė dėl atviros karinės intervencijos prieš Lietuvą galimų pasekmių. Tą naktį nesimatė drąsuolių užimti šias pareigas, į kurias šiandien taip veržiamasi.

Vienasmeniais sprendimais man teko spręsti daug problemų ir daryti tai labai greitai. Ministro Pirmininko pavaduotojas pagal kompetenciją vienasmeniais potvarkiais turėjo teisę Vyriausybės vardu priiminėti sprendimus. Tuometiniame chaose tai nebuvo taip paprasta. Neleidau ir Audriaus Butkevičiaus vadovaujamam Krašto apsaugos departamentui perimti vadovavimo Lietuvos šaulių sąjungai.

Aukščiausiosios Tarybos gynyboje koordinavau visų struktūrų veiksmus, įskaitant ir savanorių, kurių ne vieną dėl nežmoniškos įtampos „pavažiavusiais stogais" teko išvežti greitosios pagalbos mašinomis. Mano parašu sprendėsi konkretūs klausimai dėl savanorių, policijos, krašto apsaugos, muitinės, saugumo ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus veiksmų. Nuo minties ir bandymų vykdyti įvairias provokacijas, ypač ginklu, kurį oficialiai turėjo tik VRM, stabdžiau ir Romualdą Ozolą, ir Vytautą Landsbergį.

Todėl, Gitanai Nausėda ir Sauliau Skverneli, aš nenurimsiu, kol nebus įvykdytas prokuratūros nurodymas Seimui susigrąžinti iš Seimo pasisavintus valstybės atkūrimo ir apgynimo 1991 metais dokumentus. Negi jūs taip bijote šiose istorijose įpainioto V. Landsbergio?

Gitanai Nausėda, jūs stojote į kompartiją, o mes drauge su mūsų Aukščiausiosios Tarybos draugovininkais kūnais stabdėme TSRS vidaus kariuomenės spec. kuopos smogikus Vilniaus Maironio gatvės spaustuvėje, kurioje Lietuvos valdžia dar galėjo spausdinti atkurtos valstybės dokumentus. Kodėl jūsų šlovinama Ukrainos valdžia neišduoda Lietuvai Sausio 13-osios bylos kaltinamojo Aleksandro Žitnikovo, vadovavusio TSRS vidaus kariuomenės 42 divizijai, kurios kuopa šioje spaustuvėje mus talžė ir žalojo iki sąmonės netekimo?

Kodėl Respublikos Prokuroras Artūras Paulauskas šią bylą perdavė TSRS karinei prokuratūrai? Kodėl šio epizodo tyrimas be motyvų Lietuvos Generalinės prokuratūros nutrauktas 2014 m. lapkričio 3 d.?

Priminsiu ir tai, ką Lietuvos Prezidentas be patarėjų privalo žinoti.

2026 m. vasaryje baigia galioti vienintelė begaliojanti strateginę (t. y. branduolinio ginklo) ginkluotę ribojanti Rusijos ir JAV sutartis. Šią Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį 2010 m. balandžio 8 d. Prahoje pasirašė šių šalių Prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Barakas Obama. Jos pasirašymo proga JAV Prezidentas atvykti į Prahą pakvietė ir Lietuvos Prezidentę, tačiau Rusijos Federacijos valstybės paslaptis Dalia Grybauskaitė "nenusileido" iki JAV Prezidento lygio ir viešai atsisakė ten vykti.

Šios šalys tuo metu kiekviena turėjo apie 12000 vnt. branduolinio ginklo ir įsipareigojo per septynerius metus sumažinti savo strateginę puolamąją ginkluotę iki šio lygio: dislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų (TBR), povandeninių laivų balistinių raketų (PLBR) ir dislokuotų sunkiųjų bombonešių (SB) - iki 700 vnt., dislokuotų ir nedislokuotų TBR, PLBR ir SB paleidimo įrenginių - iki 800 vnt., dislokuotų TBR, PLBR ir SB kovinių užtaisų - iki 1550 vnt.

2018 m. JAV ir Rusija paskelbė įvykdžiusios šios START įsipareigojimus ir trečdaliu sumažinusios strateginį branduolinį arsenalą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad JAV ne viską įvykdė - technologiškai nepavyko sumažinti raketų skaičiaus... Šiuo metu JAV ir Rusija turi apie per 6500 vnt. branduolinio ginklo vienetų.

Kitos branduolinės šalys šį savo arsenalą teskaičiuoja šimtais vienetų. Ar bent dabar aišku, G. Nausėda, kad savo metinę kalbą, šį kartą Lietuvos naudai, galėjote suderinti su JAV ambasada? Būtumėte nenusišnekėjęs apie galutinę pergalę prieš didžiausią branduolinio ginklo valstybę Rusiją. Ar jums neįdomu, ką skelbia JAV Prezidentas?

1991 - 1992 metais mes, Lietuvos valdžia, Lietuvos išlikimo klausimus sprendėme, derėdamiesi ir su TSRS, ir su Rusijos, ir su Vakarų šalių valdžiomis. Situacija buvo ne mažiau sudėtinga, nes svetima kariuomenė buvo čia, Lietuvoje.

Kodėl šiandien jūs vaidinate „patriotiškus" didvyrius, negalvodami apie esminį klausimą - karo veiksmų Lietuvoje išvengimą. Jūsų vykdomi sienos „užtvėrimai" ar minavimas - tai vaikų darželio žaidimai, kuriems jūs išleidžiate milijardus eurų. Kaip ir šiuolaikiniame kare beprasmių „Bokserių" ar „Leopardų" pirkimui. „Prasmę" matau tik jų keliagubose kainose.

Ar bent pamąstote apie karą Lietuvoje? Kas liktų ne tik iš jūsų garsiųjų „įtvirtinimų", bet ir iš visos Lietuvos po kelių dienų antpuolių raketomis ir planiruojančiomis FAB bombomis?

Todėl neapsimeskite, kad karo atveju Lietuvai reikės komendantūrų. Komendantūros formuojamos okupuotų kraštų administravimui. Tai gal jūs jas ruošiate būsimam okupantui? Galingam priešui užpuolus, čia bus tik trumpalaikio karo fronto linija, jei tokia išvis spės susiformuoti. Ir nespės suveikti jokios „komendantūros" gynybai.

Todėl išvada paprasta ir aiški - komendantūros ir sukarinti šauliai jums reikalingi ne prieš priešą, o prieš jums, valstybę neteisėtai valdantiems, „nelojalius" piliečius. Kad jėga ir ginklu išsilaikytumėte valdžios postuose. Jei sukarinti šauliai tokie geri kariai, tai kodėl jie dar nėra lietuviškos divizijos kariai?

Taip ir išlenda į paviršių jūsų melai. Kaip ylos iš maišo.

1993 m. rugsėjo 29 d. Džordžas Sorošas "Europos dezintegracijos perspektyvose" perspėjo, kad "Jungtinės Tautos galėjo tapti veiksminga organizacija, jei jai vadovautų dvi viena su kita bendradarbiaujančios supervalstybės. "Jungtinės Tautos jau žlugo kaip institucija, kuri galėtų būti paskirta vadovauti JAV kariams. Dėl to NATO lieka vienintele kolektyvinio saugumo institucija, kuri nepasisekė, nes nebuvo išbandyta. NATO turi potencialą tapti naujos pasaulio tvarkos pagrindu toje pasaulio dalyje, kuriai labiausiai reikia tvarkos ir stabilumo. Tačiau tai galima padaryti tik iš naujo apibrėžus jos misiją." Ir Dž. Sorošas pasiūlė - NATO turi ginti "atvirąją visuomenę", nes "... jei NATO apskritai turi kokią nors misiją, tai projektuoti savo galią ir įtaką regione, o misija geriausiai apibrėžiama atviros ir uždaros visuomenės požiūriu." Pasirodo, uždaroms nacionalinėms visuomenėms, anot jo, reikia vidinio ar išorinio priešo. Todėl jis teigia, kad JAV siūlomo NATO bendradarbiavimo dėl taikos nepakanka. "Tam reikia asociacijos ar aljanso, kuris yra daug platesnis nei kariniai reikalai ir apima reikšmingą ekonominės pagalbos elementą. Tiek kariniai, tiek ekonominiai aljanso aspektai turi būti susiję tiek su vidaus politiniais pokyčiais valstybėse, tiek su santykiais tarp valstybių, nes taika ir saugumas regione, visų pirma, priklauso nuo sėkmingo perėjimo į atvirą visuomenę. Tikra partnerystė taikos labui."... "Partnerystėje taikos labui nebūtų jokių automatinių garantijų, kurios suteikė NATO įtaką. Dabartinėmis nestabiliomis sąlygomis tai būtų neįsivaizduojama."

Todėl Dž Sorošas ir paskelbė, kad Mastrichto sutartimi įkurta Europos Sąjunga ir NATO - dvi neatskiriamos sudedamosios dalys naujo tipo saugumui užtikrinti, o NATO, kuri yra daug platesnė nei kariniai reikalai, turi kištis į valstybių vidaus politinius pokyčius ir santykius tarp valstybių! Jei kam nors dar neaišku, kas vyksta Ukrainoje, perskaitykite dar kartą šiuos Dž. Sorošo paatviravimus. Visų pirma, jie buvo išbandyti NATO karinėse operacijose Jugoslavijoje: 1995 m. dviejų savaičių trukmės bombardavimai (operacija „Deliberate Force" - „Sąmoninga jėga") ir 78 dienų trukmės bombardavimai („Gailestingasis angelas" - „Merciful angel"). Be JTO mandato (https://infa.lt/927/gailestingasis-angelas-1999-nato-bombarduoja-jugoslavija).

Ukraina - tai dar viena pamoka mąstantiems.

Dž.Sorošo teorijoje analizuojamas Josifas Stalinas buvo pasakęs sparnuotą mintį, kurią galima perskaityti ir su šypsena, ir rimtai: „Aš visada galvojau, kad demokratija - tai liaudies valdžia, tačiau štai draugas Ruzveltas man maloniai paaiškino, kad tai demokratijai - tai Amerikos liaudies valdžia."