Niekšai mėgsta naktį.
1991 m. sausio 13-osios naktį televizorių ekranuose mes, Lietuvos žmonės, įsitempę žiūrėjome, kas vyksta Vilniuje Konarskio gatvėje - diktorė Eglė Bučelytė naujienas apie tarybinių desantininkų užimamą Lietuvos televiziją ir radiją mums perdavinėjo tiesioginiame eteryje.
Kas meldėsi, kas skubėjo prie TV bokšto, kas - prie Aukščiausiosios Tarybos. Buvome žmonės. Ne lygių teisių, moterų teisių, LGBT, demokratijos... gynėjai. Tiesiog Lietuvą mylintys žmonės.
Kur dingo mūsų žmogiškumas, kai tiesioginiame eteryje Irano TV diktorė pašoko nuo kėdės, ir akimirksniu ją užgriuvo griūvantis pastatas? Lietuvoje - mirtina tyla. Jokių paralelių!
Praėjo 34-i metai, ir mes jau - nebe tokie!? Siūloma Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Ar turi teisę tai spręsti valdžia, kuri toleruoja šaulių ruošimus žudyti „nelojalius" asmenis ir kuriai „dzin" dėl iš Seimo rūmų pavogtų valstybės atkūrimo ir apgynimo 1991 m. sausyje dokumentų?
Senų knygų iš Vilniaus universiteto bibliotekos vagis iš Gruzijos mūsų teisėsauga nustatė, o savų vagių „nematome". Kur mes atsidūrėme? Kuo mes tapome? Kur einame?
Birželio 13-osios naktį 9 milijonų gyventojų Izraelis smogė 90 milijonų gyventojų Iranui. Savigyna. Prancūzijos Prezidentas Emanuelis Makronas paskelbė, kad Izraelis turi teisę taip elgtis.
Tuo pasirėmusi Rusija nedelsdama paskelbė, kad ir ji turėjo teisę 2022 m. vasario 24 d. pulti Ukrainą. 220 mln. gyventojų ir branduolinį ginklą turintis Pakistanas paskelbė, kad į Izraelio branduolinį smūgį Iranui Pakistanas atsakys branduoliniu smūgiu į Izraelį.
D. Trampas netruko į JAV Prezidento kabinetą išsikviesti Pakistano kariuomenės vadą.
Izraelio vyriausybės nariai jau viešai aiškinasi, kodėl „Mosado" žadėta pergalė per tris dienas užsitęsė? Kaip ir Rusijos saugumo Vladimirui Putinui žadėta 2022 m. vasario 24 d. specialioji karinė operacija prieš Ukrainą turėjo greitai baigtis.
Birželio 20 d. Ženevoje dėl taikaus sprendimo paieškos susitiko Irano, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai. Birželio 22-osios naktį JAV bombonešiai B-2 jau smogė Iranui. Į tris branduolinius objektus.
Dviejuose naudotos bombos GBU-57, kurios turi iki 2500 t sprogmenų ir pramuša iki 60 m storio įtvirtinimus. Kad susitartų, ar kad nesusitartų? Jau nebeslepiama, kad tikslas - Irano valdžios pakeitimas.
Pasekmių nežinome, kuo tikėti - nežinome. Iranas pradėjo gesinti GPS signalus Armūzo sąsiauryje, pro kurį praplaukia 20 proc. pasaulio tankerių su nafta.
Bet paskelbta, kad Dievas - su JAV ir kad tai padaryta dėl Taikos.
Tačiau branduoliniai ginklai ir incidentai išprovokuoja branduolines doktrinas.
Iranas iškart atsakė viršgarsinių raketų smūgiais į Izraelio branduolinius objektus.
1945 m. rugpjūčio 6 d. ir 9 d. JAV numetė dvi atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio miestų Japonijoje - iškart žuvo iki 226000 žmonių, daugiausia civiliai.
1941 m. birželio 22 d. į Lietuvą įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė, kurios karių diržų sagtyse buvo užrašas „Dievas su mumis." Vieną okupantą keitė kitas.
Viljamas Šekspyras sakė, kad „Šėtonas gali cituoti Šventąjį Raštą savais tikslais".
„Raštingi" Lietuvos politikai iškart paskelbė, kad V. Putinui „nukirsta" viena ranka. O gal kita Rusijos „ranka" Ukrainoje ar Baltijos šalyse tapo laisvesnė?
Kas įvyko, kad žydai ir tūkstantmečius juos nuo sunaikinimo gelbėję persai per 45 metus tapo mirtinais priešais? Kažkas ne taip. Jau net LRT eteryje girdime paaiškinimus, kad Izraelis prieš 30-40 metų skelbė, kad Iranas po savaitės kitos jau turės branduolinį ginklą.
Tai arba turi jau senai, arba neturi? Irano branduolinius objektus inspektuojančios TATENA vadovas Rafaelis Grossi ir JAV žvalgyba paskelbė, kad neturi.
Pirmąjį atominį reaktorių Iranas gavo iš JAV 1967 metais. Beje, jo veiklai reikėjo iki 93 proc. įsodrinto urano235.
Nematau komentatorių, kurie prisimintų mokyklos žinias, jog branduolinei reakcijai vykti būtinas ne tik urano ar plutonio įsodrinimas, bet ir tam tikra pradinė medžiagos masė - kritinė masė, priklausanti nuo branduolio savybių (tankio, formos ir kt.).
Irano pietuose veikia Bušehro AE - pirmasis Artimųjų Rytų civilinis branduolinis reaktorius.
Tačiau po 1978-1979 m. Islamo revoliucijos Irane prieš globalinę sistemą viskas pasikeitė. Irano branduolinė programa vykdoma padedant ir Rusijos specialistams.
Rusija - viena iš nedaugelio šalių, galinčių kalbėtis ir su Iranu, ir su Izraeliui. Jos Prezidentas V. Putinas paskelbė, kad su Izraeliu sutarta, jog bus apsaugoti Irane dirbantys 200 Rusijos branduolinės energetikos specialistų. Irano parlamentas paskubomis ratifikavo iki tol vilkintą ratifikuoti sutartį su Rusija. Viešai skelbta, kad šios sutarties šalys įsipareigoja nepadėti viena kitos priešams.
Taikos Artimuosiuose Rytuose daug kam nereikia. 1994 metais Izraelio Ministras Pirmininkas litvakas Icchakas Rabinas, gynybos ministras Šimonas Peresas ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vadovas Jasiras Arafatas gavo Nobelio Taikos premiją už 1993 m. Osle pasirašytą sutartį dėl laipsniško Palestinos autonomijos įkūrimo Gazos Ruože ir Jeriche (Vakarų Krante), kas sudarė prielaidas taikiai sureguliuoti konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Dėl taikos Palestina atsisakė valstybingumo. Izraelis palestiniečių Gazos sektoriuje įkūrė HAMAS-ą, kaip opoziciją PIO. 1995 m. lapkričio 4 Icchaką Rabiną po jo šalininkų mitingo Tel Avive mirtinai sužeidė dešinysis ekstremistas, Oslo sutarties priešininkas. 2004 m. lapkričio 11 d. Paryžiuje buvo nunuodytas J. Arafatas.
Ir kaip po Izraelio operacijų prieš „Hezbulą" Libane (peidžeriai) ir birželio 13 d. antpuolio prieš Iraną, žmogau, galima patikėti, kad Izraelio valdžia nieko nežinojo apie 2023 m. spalio 7 d. HAMAS išpuolį prieš Izraelį per labai labai saugomą sieną!?
Iranui ginklais ir dar kažkuo padeda Kinija, kuriai šis karas - ir jos ginkluotės bandymų poligonas. Kiek dar Lietuvai „reikia" karinių poligonų? Jau lenkiami Tarybinės armijos mastai.
Paskelbta, kad Kinijos ambasadoje Lietuvoje neliko nė vieno diplomato. Ką tuo laimėjome? Pagal 2021 m. Kinijos ir Irano sutartį Kinija įsipareigojo investuoti Irane 400 mlrd. USD. Pirmasis projektas pradėjo veikti š. m. gegužės 25 d. - į Iraną iš Vakarų Kinijos per Kazachstaną naujai pastatytu geležinkeliu atvyko pirmasis traukinys su prekėmis.
O atgal, apeinant sankcijas Iranui, - Irano nafta, kurios 90 proc. perka Kinija (20 proc. Kinijos naftos poreikių). Per 15 dienų geležinkeliu vietoje 40 dienų jūra, dėl kurio ten plūduriuoja ir JAV laivynas, o aplink Persų įlanką - JAV karinių bazių su 40000 karių bazių gausa. Tad ne tiek Izraeliui, kiek Vakarams buvo būtina sutrukdyti sankcijų Iranui apėjimą, o ir Šilko kelio darymą ne per jūras. Kažkada ir mes turėjome svajas matyti šį tranzitą ir per Lietuvą. Ir Šiaulių aerouostas į tai buvo įjungtas.
Wikipedia nenurodo 2011 m. Sirijoje prasidėjusio pilietinio karo tikrosios priežasties - Bašaro al-Asado vyriausybė sutartį dėl Persų įlankos telkinio dujų tiekimo į Europą vamzdynu pasirašė su Iranu, bet ne su Kataru.
Pastarojo varianto norėjo ne tik šių „revoliucionierių" pagrindinis finansuotojas Kataras, bet ir Izraelis, Egiptas, Jordanija, Turkija, JAV...
Neatsitiktinai ir Jemeno husitai trukdo link Sueco kanalo plaukti Izraeliui palankių šalių tankeriams ir kitiems laivams. Ko reikia, kad Lietuvą „valdantieji" suvoktų, jog karai vyksta ne tik dėl išteklių, bet ir dėl logistikos?
Kad jų nutrauktas baltarusiškų kalio trąšų tranzitas per Lietuvą (117 mln. t per metus) - tai 21 proc. šių deficitinių pasaulyje trąšų rinkos?
Kad jas perka, visų pirma, JAV įmonės, kad kalio trąšos - JAV strateginių 137 prekių sąraše? Kad kažkada 50 proc. Latvijos biudžeto pajamų buvo gaunama iš tranzito. Lietuvos - mažiau, bet ar mums reikia bankrutuojančio Klaipėdos uosto ir bankrutuojančių „Lietuvos geležinkelių"?
Tikiuosi, Lietuvos spec. tarnybos mūsų „valdžiai" pranešė, ko į Baltarusiją atvyko JAV delegacija, vadovaujama JAV Prezidento specialiojo pasiuntinio Ukrainai Keito Kelogo. Įdomu, ar skrido per Lietuvos oro erdvę?
Tikriausiai mūsų „valdžia" žino ir apie tai, kodėl Rusijos Dūmos vicepirmininkas Vladislavas Davankovas paskelbė, jog Rusijos URM gavo Ilono Masko prašymą dėl politinio prieglobsčio?
Labiau panašu, kad mūsų „valdžia" rūpinasi milijardinėmis investicijomis į „atgrasymą", kurio rezultatus gal pamatysime kažkada, kai jų jau nebebus mūsų „valdžioje". Ir rūpinasi šaulių ruošimu žudyti „nelojalius" asmenis ir kompensacijų jiems už šaunamojo ginklo įsigijimą išmokėjimu. Ir karo komendantūrų kūrimu.
Ar žinote mus „valdantieji", kad komendantūras kuria okupantai dėl jų okupuotų kraštų administravimo? Kuriam okupantui jas ruošiate?
Kam jūs dirbate? Bijote priimti užsienio agentų įstatymą. Kaip JAV FARA įstatymą.
Baltijos šalių laiveliai jau stipriai blaškomi nežinios jūroje. Ar gali kas nors racionaliai ir sveiku protu paaiškinti, kodėl š. m. balandyje Japonijoje vienintelės Lietuvos karo ministrė Dovilė Šakalienė pristatė Lietuvos gynybos ir saugumo strategiją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, kurioje - ilgalaikis mūsų įsipareigojimas plėtoti prasmingas partnerystes su regiono valstybėmis,.. ir paskelbė, kad Lietuva nusprendė prisijungti prie Ramiojo vandenyno jūrinio saugumo mainų (angl. PSMX) formato veiklos - aktyviai veiksime Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai stebėsenos ir vykdymo operatyvinėje struktūroje...
Taivanio problemos mums jau nepakanka.
Ir kokio velnio mūsų krašto „apsaugos" ministrė š. m. balandžio pabaigoje skrido į Izraelį!?... Š. m. birželio 10 d. D. Šakalienės pasisakymai interviu „Politico" leidiniui ir paskesnė jos retorika - tai ne strateginis mąstymas, bet pavojingas naivumo ir ideologinio fanatizmo junginys, galintis sukelti rimtų pasekmių Lietuvos saugumui ir santykiams su NATO sąjungininkais.
Ar D. Šakalienės, K. Budrio ir G. Nausėdos kategoriškumas (Lietuva „niekada neatsisakys minties", jog Ukraina turi būti NATO dalimi) - tai realus mūsų saugumas? Negi jie/jos nemato įvairių NATO šalių skirtingų požiūrių šiais klausimais? Ar jie/jos skaitė NATO sutartį?
Į kur dar mes neįkišti?
Betrūksta tik branduolinio ginklo, kurio buvimą Lietuvoje draudžia mūsų Konstitucija. Tačiau jos „žinovas" Dainius Žalimas, reaguodamas į D. Šakalienės aimaną, kad dėl to reikės keisti mūsų Konstituciją, pareiškė, kad yra „įsitikinęs, jog ir dabar, nekeičiant Konstitucijos, Lietuvoje galima dislokuoti tokį branduolinį ginklą".
Ačiū, turėjome tokį daiktą prie Platelių ežero tarybiniais metais.