Žinoma, jeigu tik pavyks karą prisišaukti. Nes Baltarusija su savo „Zapad" pratybomis nuo mūsų pasienio jau traukiasi, be to, ir karių skaičių perpus sumažino. Gaila... (Būtume patys praretinę!)
Su Dievo ir vokiečių brigados pagalba. (Su sąlyga, jei vėl nebandys perplaukti pelkės su tankais.)
Kažin kaip TEN, Aukštybėse, jaučiasi mūsų karingieji Didieji kunigaikščiai? Argi ne jie visą savo gyvenimą pašventė kovai su kryžiuočiais? (Neskaičiuojant - kalavijuočių.) Turbūt jiems irgi ne itin smagu, stebėti savo parsidavėlius ainius, bendradarbiaujančius su lietuvių tautos mirtinais priešais?
Bepigu Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjams, kurie mūsų šalies Konstituciją, įtariu, jau seniai naudoja vietoj tualetinio popieriaus, nes jei bent kelis pirmuosius lapus perskaitytų, prieš juos panaudodami ne pagal paskirtį, patys pakrauptų įsitikinę, kad jos galiojimo laikas jau seniai baigėsi.
Galbūt net Pakso interpeliacijos laikais, kai KT nariai tarėsi su dvasiomis. (Iš konservatorių partijos.) O gal tada, kai Referendumas dėl stojimo į naują sąjungą išsitęsė net per dvi dienas. (Kad visi spėtų pasitenkinti Maximos milteliais.) Ką jau bekalbėti apie Adamkaus nenunešiotas šlepetes!
Buvo kaip buvo, bet gaila, kad nė vienas, nusivalęs kojas į Konstituciją, nepražuvo! Negana to, dar ir kariauti susiruošė. Juokingiausia, kad dažnas net kariuomenėje netarnavęs. (Nei tarybiniais laikais, nei iškovojus Laisvę ir Nepriklausomybę.) Vadinasi, kariaus svetimomis rankomis...
Nenuostabu, kad jau dabar JIE su mumis elgiasi kaip su svetimais. Bučiuoja svetimas vėliavas, milijardus karui skiria iš mūsų vargano biudžeto. (Tiesiai per AIG arba per KAM tarpininkus.) Geriausiu atveju užsirašo į šaulius, kad nereikėtų į frontą vykti, nes geriau tratinti savus. (Tradicija!)
Kol kas tik žodžiais tratinasi. Bet juk net Šventajame Rašte pasakyta: „Iš pradžių buvo Žodis." Tiesa, ne Valinsko su Ramanausku ir net ne Kasčiūno, bet skirtumas didelis: Dievas Adomą su Ievą sukūrė, o jo vietininkai žemėje žada mus šaudyti. (Tik skirtingai, kas - kasdien, o kas - kas mėnesį.)
P.S. Todėl apie Taiką žemėje kalbėtis dar nevalia. Nei Ukrainoje, nei juo labiau - Palestinoje... Kadangi labai rizikinga ir pavojinga! Ypatingai - su paskiepytais. Verčiau sulaukti geresnių laikų, kai jau tikrai prasidės karas ir pas mus, o tada ir pasikalbėsime. (Žinoma, jeigu dar bus su kuo.)