2 nuotr.Iš pradžių buvo gėda tik dėl Lietuvos prezidento, kuris, susiskambinęs su Leninu, atsisveikino su juo angliškai, o ne rusiškai. Dar vėliau nebepatogu tapo būti ukrainiečiais, kai korupcijos atvejai ėmė lįsti į paviršių ir kai karas Izraelyje prasidėjo. Visa laimė karas su Iranu ilgai netruko ir mums pavyko išvengti apsipjaustymo vajaus, nes šiandien nebesiskirtume ne tik nuo žydų, bet ir nuo musulmonų.
O netrukus, jaučiu, bus sarmata prisipažinti, kad esame ES piliečiais...
O kaip oriam žmogui jaustis, kai suvažiavę NATO šalių vadovai puolė šlovinti Trampą, kad jis juos pagaliau privertė dvigubai daugiau susimokėti „už gynybą", kadangi patys savo noru tai padaryti mes neįstengėm: ar dėl valios stokos, ar dėl sąžiningumo, o gal net dėl skupumo - neaišku. Bet atvažiavo „Tėvelis Trampas", kaip jį gražiai pavadino NATO vedlys, ir visiems paaiškino: Mes esam nuolankūs JAV vasalai!
Šitokio vasalų nusižeminimo bei padlaižiavimo, ko gero, net Brežnevas neregėjo. Ko gero, ir pats Trampas nesitikėjo. Net ant Ispanijos, kuri atsisakė skirti daugiau lėšų gynybai, labai nesupyko. Tik pažadėjo, kad per muitus atsiims, jei reikės. Rado net pusvalandį Zelenskiui. Daugiau laiko ir nereikėjo, nes šį kartą pastabų dėl kostiumo beveik nebuvo. Tik dėl juodų ar pajuodusių marškinių ir šlipso.
O svarbiausia, kad Trampas išsisuko nuo esminio klausimo dėl NATO 5-tojo straipsnio: gins mus JAV ar negins? Miglotai atsakė, kad tas penktasis straipsnis įvairiai interpretuojamas. Kaip? Nepaaiškino. Bet įtariu, kad visiems tapo viskas iškart aišku. Tad tenka padėkoti Trampui už sąžiningumą, nes Kasčiūno vyrams nebeteks vargti kaip miško broliams, kurie sulaukė „amerikono" tik prasidėjus Sąjūdžiui.
P.S. Kaip visada aukštumoje pasirodė mūsų Nausėda, kuris, ačiū Dievui, Leninui nebeskambino, bet užtat mūsų visų vardu įsipareigojo padaryti „Lietuvą vėl didžia!" (Tiesa, kad per daug neužsisvajotumėte - ne kaip LDK, o tik NATO sudėtyje.)
