Povilas GYLYS: Ir kam Briuseliui pinigai?

Daug sričių

Už biudžetą atsakingas EK narys Piotras Serafinas pristatė 2028-2034 m. finansavimo planą, kuriuo siekiama skatinti bloko ekonominį konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.

„Kita MFF (Daugiametė finansinė programa - red.past.) bus ambicingiausia iš visų kada nors pasiūlytų. Ji yra strategiškesnė, lankstesnė, skaidresnė", - džiaugėsi ES vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).

P.Serafinas patikslino, kad, pagal EK planus, 300 mlrd. eurų bus skirta remti ūkininkus, kurie nerimauja dėl galimo jų pyrago dalies sumažinimo. Konkurencingumo fondui, kuriame bus sutelktos ES investicijos į švarias technologijas, skaitmenines technologijas, biotechnologijas, gynybą, kosmosą ir maistą, bus skirta 451 mlrd. eurų. EK taip pat pasiūlė įsteigti iki 100 mlrd. eurų fondą karo nuniokotai Ukrainai paremti.

Europai siekiant persiginkluoti, gynybai ir kosmosui skirtos sumos padidės penkis kartus - iki 131 mlrd. eurų. Panašiai sumos, skirtos kariniam mobilumui iš atskiro fondo, skirto investicijoms į infrastruktūrą, išaugs 10 kartų.

Dabar turėtų prasidėti dvejus metus truksiančios derybos su 27 Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir įstatymų leidėjais Briuselyje.

Berlynas - prieš

Vokietijos vyriausybė atmetė EK pasiūlytą 2 trilijonų eurų ilgalaikį biudžetą. Pasak jos atstovų, visapusiškas ES biudžeto didinimas nėra priimtinas tokiu metu, kai visos šalys narės deda daug pastangų, kad konsoliduotų savo nacionalinius biudžetus. Taip pat buvo pabrėžta, kad Berlynas nepalaiko ir EK siūlomo papildomo įmonių apmokestinimo, bet pritaria jos reformų iniciatyvoms ir biudžeto sutelkimui į naujus prioritetus.

Vienas iš naujų EK siūlomų lėšų surinkimo būdų yra mokestis didelėms Europos įmonėms, kurių metinė grynoji apyvarta viršija 100 mln. eurų.

Komentuoja ekonomikos profesorius Povilas Gylys:

- Kiek toks biudžetas, kurio siekia Ursula fon der Lejen, yra realus?

- Dabartinis biudžetas yra 1,2 trln. eurų, jis visuomet svyravo apie 1,1 trln., tad jo didinimas iki 2 trln. - labai rimtas. Kita vertus, bloko mastu ir dar 7 metams, tai nėra dideli pinigai. Va, jeigu būtume kaip JAV - turėtume federaciją, pinigų trūktų, nes yra bendros federacinės struktūros. Tokiu atveju reikėtų kalbėti apie 5-6 trln. eurų. O čia mes turime tik tarptautinę organizaciją, kuri nėra ne tik federacija, bet ir konfederacija. Nėra bendros kariuomenės, bendros užsienio politikos.

Britai su vokiečiais kažką daro, bet mūsų politikų į savo „ratelį" net nekviečia. Nepaisant to, Briuselis apsimeta, kad yra federacinė sostinė. Visgi kadangi jis toks nėra, todėl ir biudžetas turi būti kuklus.

O prie to turime prisidėti ir mes, nes dalyvaujame tarptautinėje organizacijoje - ES. Tik tenka pripažinti, kad liberalai ją nugyveno ideologiškai. Ji mutavo, lyginant su tuo modeliu, kuris formavosi kūrėjų galvose. Robertas Šumanas (Robert Schuman) sakė, kad Europos Sąjungoje neturi dominuoti kapitalas ir stambus verslas, ji turi būti bendra krikščioniška erdvė, kurioje nekiltų karų. ES buvo matoma kaip taikos organizacija.

Kita idėja - kad Europa, kurioje nėra didelių valstybių, susivienytų ir būtų konkurencingu dariniu tarptautinėse rinkose. Tam buvo sukurta muitų sąjunga. Tuomet ES konkuravo su JAV ir Japonija, dabar - su Kinija. Sėkmingai konkurencijai reikia bendrų lėšų, subsidijų, nes kitur gamyba pigesnė, kainų lygis žemesnis. Subsidijos reikalingos, bet tam reikia pinigų. Tik kiek?

Deja, šito biudžeto formuotojai nepasako, tik virpina orą abstrakčiomis, konkretikos neturinčiomis kalbomis ir viską suveda į karines išlaidas. Bet jie pamiršo, arba net nežinojo, kad ES neturi karinės dimensijos, nes ji nebuvo kuriama kaip karinė organizacija. Ji funkcionavo greta NATO, kuris ir turėjo atlikti gynybos misiją.

Ar ES vyksta kokia nors diskusija, kad valstybių bloke bus įvedama karinė dedamoji? Ar ES turi tapti federacija? Jeigu norima judėti tokia linkme, tai pirmiausia reikia įtikinti žmones. Briuselio klerkai už visus nenuspręs. Reikia tartis, diskutuoti, veikti demokratiškai. Jie iš viršaus nori federalizuoti Europą, bet ne taip šiais laikais kuriamos sąjungos.

Gyvename ne viduramžiais, kai viską lemdavo ginklai. Reikia, kad žmonės suprastų, dėl ko jie turi vienytis. LRT galėtų turėti tam skirtą atskirą laidą, kur pasisakytų ir idėjos šalininkai, ir priešininkai. Argumentuotai, be baimės. Bet to nėra.

Susumavus tai, kas pasakyta, manau, kad duotu atveju toks drastiškas jungtinio biudžeto didinimas yra nepagrįstas. Gal ir galima kažkiek padidinti, bet jeigu galvojame, kad dar 10 metų kariausime karą Ukrainoje ir skirsime tam lėšas, tai tokiais pinigais karo nelaimėsime. Europa nepasirengusi kariauti nei psichologiškai, nei politiškai, nei finansiškai. Reikia grįžti prie ištakų, prie R.Šumano, kuris buvo prieš federaciją, idėjų. Jis ir jo aplinka teigė, kad ES neturi tapti federacija, bet gali demokratiškai vienytis bendrais klausimais.

- Iš kur EK imtų tuos pinigus? Įvedinėtų naujus mokesčius?

- Bet kokiu atveju tai būtų valstybių įnašai iš biudžeto, arba, sakant paprasčiau, žmonių pinigai, kas galėtų lemti mokesčių didinimą. Esminis klausimas - o ar tie pinigai nėra švaistomi, kaip U.fon der Lejen ir „Pfizergeito" galimai korupcinėje aferoje. Manau, kad ten buvo rimtų korupcijos elementų, dėl kurių Briuselio teisininkai pradėjo tyrimus.

Taigi, dabar Briuselis siekia didinti biudžetą, iš kurio vagiama? Jeigu tiesa, kas buvo rašyta apie „Pfizergeitą" ir „ten, kur reikia" nukeliavo 35 mlrd. eurų, kodėl žmonės turi veržtis diržus? Kad būtų realizuojamos naujos korupcinės schemos?

Visuomenė, įskaitant ir mane, nepasitiki U.fon der Lejen. Didinsime mokesčius, didinsime įnašą į gerai neapgalvotą ir neaptartą ES biudžeto auginimą? Man, kaip politinės ekonomikos specialistui, tai atrodo nesolidu. Turime žinoti ir tikėti, kad mūsų įnešti pinigai naudojami sąžiningai, o jau tada galima kalbėti apie kažkokius didinimus.

- Kur riba, po kurios didesnė dalis visuomenės jau nebenorės mokėti?

- Vienareikšmiai pasakyti sunku. Protestų priežastimi gali būti tiek konkretus įvykis mokesčių politikoje, tiek ir koks nors kitas įvykis, kuris įaudrintų visuomenę psichologiškai. Aš nerimauju dėl to, kad per neprotingą fiskalinę politiką žmonės erzinami ir jie ima burnoti prieš mokesčius. Tai pavojinga, nes be mokesčių nėra ir valstybės.

Gali būti taip, kad prasidės korupcinės bylos ir žmonės išsireikalaus atskaitingumo. Nes dabar pinigai taškomi į kairę ir dešinę. Tarkime, elektriniai kateriai Neryje, kur sąnaudos ir nauda niekaip nesiderina. Gal jų atsiradimą paskatino siekis surengti viešųjų ryšių akciją, gal - gretutiniai finansiniai srautai savivaldybėje, bet miestui tai kainuoja. Ir nemažai.

Arba Krašto apsaugos ministerijos vadovės Dovilės Šakalienės vizitai į Japoniją ir Filipinus. Lėšos gal ir nedidelės, bet tai rodo, kad valdžioje yra žmonės, kurie neturi atskaitomybės jausmo. Taško mūsų visų pinigus, o paskui kalba apie 5 proc. BVP gynybai. Žmonės mato, kad valdžia visiškai nesiskaito. Praradusi net elementarų atsargumą, nes nėra bausmių. Tokiu atveju lieka nedidelis pasirinkimas - jeigu teismai nebaudžia korupcionierių, žmonės išeina į gatves.

Valdantieji kalba apie būtinybę surinkti daugiau pinigų, bet jie nueina kažkur kitur, o mes liekame be viešųjų paslaugų moksle, medicinoje, kultūroje. Mokesčiai mokami tam, kad gautume bendrąją naudą, o kur ta nauda? Kur ji, kai reikia patekti pas medikus? Visi dirbantys moka mokesčius, o kiek tenka laukti, kol patenki pas gydytoją? Žmones tai veikia ir visa tai kaupiasi, kol galiausiai virsta negrįžtamais tektoniniais poslinkiais. Tik kada tai nutiks prognozuoti, manau, nesiimtų niekas.

- Kaip tokie EK planai gali paveikti Lietuvą?

- Kadangi mūsų komjaunuoliai spėriai patapo liberalais, bet komjaunuoliško sindromo nesugebėjo išsigydyti, bijau, kad jie vėl pirmieji nuskubės prieš traukinį, o to skubėjimo pasekmes pajusime mes visi. Jeigu toliau būsime verčiami finansuoti korumpuotą Briuselį, mūsų noras dalyvauti bendroje ES veikloje sumažės. Nesu prieš ES, nesu prieš bendrą europinę valstybių šeimą, bet joje daug kas sugadinta arba baigiama gadinti.

Galima prognozuoti, kad dėl to lietuviai darysis vis labiau antibriuseliški, nes vietoje pažangos jis mums neša suirutes, diegia karo ideologiją, o mums reikia geros aplinkos gamybai, kūrybai, vaikų gimdymui.

Tarybiniais laikais per metus gimdavo 56 tūkst. naujagimių, o dabar per metus gimsta 19 tūkst. Kur valstybės politika šiuo klausimu? Vengrų premjeras Viktoras Orbanas ją vykdo, lenkai veikia pažangiai, nes bando išlaikyti tautos biologinę masę, o mes Briuseliui verčiami atiduoti paskutinius pinigus, kuriuos galėtume investuoti į savo infrastruktūrą. Atiduoti karui, kurio negalime laimėti. Mūsų šaliai dėl to nieko gero nebus.

Privalome sugrąžinti sveiką protą ir normalumą. Nuolat kartoju, kad šiandien kova vyksta ne tarp kairiųjų ir dešiniųjų, o tarp normalių ir išprotėjusių. Deja, pastarieji kol kas turi per didelę įtaką. Europa, įskaitant ir Lietuvą, susiduria su aštriu normaliųjų stygiumi bei to pasekmėmis.

- Kokios tokio išpūsto biudžeto priėmimo pasekmės būtų pačiai ES?

- Pirmiausia, manau, kad jo nepriims. Visgi jeigu priimtų, tai taptų dar viena mina po ES pamatais. Be rimto pagrindimo ir turint galvoje korupcinę aplinką, tai niekaip nepateisinama. Daugiau pinigų kam? Karui? „Pfizzer"?

Nesakau, kad reikia naikinti bendrą ES biudžetą. Bet būtina viską gerai apskaičiuoti, nes jeigu jau Vokietija, ilgą laiką buvusi pagrindine ES ekonomika, smunka, tai smunka ir visi kiti. Kol kas tai vyksta lėtai, bet nuosmukis gali įgauti pagreitį. Europa padarė klaidą įsiveldama į konfliktą su visomis kitomis civilizacijomis - slavais, kinais, musulmonais. ES neturi rimtai kovai reikalingų išteklių, o 2 trln. per 7 metus nėra tie pinigai, kuriais galėtume įveikti 3 minėtas civilizacijas.

Dabar pats laikas stabdyti arklius, pradėti galvoti, sulaukti, kol pasibaigs karas ir iš naujo aptarti, kokios ES mes norime - kariaujančios, tarptautinių korporacijų užvaldytos? Aš ir dauguma normalių žmonių tokios ES nenori. Mes norime tokios, kokią šią sąjungą matė jos kūrėjai - taikios, draugiškos, saugios.

Kaip EK planus vertino Lietuvos europarlamentarai

Paulius Saudargas (Europos liaudies partija) teigė, kad akcentai biudžete sudėlioti teisingai.

Virginijus Sinkevičius (Žalieji) pozityviai įvertino stipresnės atskaitomybės siekį.

Petras Auštrevičius („Atnaujinkime Europą") džiaugėsi, kad Europos Komisija nebeignoruoja tikrovės.

Rasos Juknevičienės (Europos liaudies partija) teigimu, Komisija atsižvelgė į naujus geopolitinius prioritetus.

Dainius Žalimas („Atnaujinkime Europą") piktinosi, kad biudžete numatyta gerokai per maža parama Ukrainai.

Vytenis Andriukaitis (Socialistai ir demokratai) nurodė, kad pasiūlymas neatsako nei į vieną klausimą.

Aurelijui Verygai (Europos konservatoriai ir reformuotojai) EK planai paliko slogų įspūdį.