Lietuvos kriminalinės policijos biure (LKPB) - nauji vėjai. Ilgametį kriminalinės policijos vadovą Algirdą Matonį šiame poste pakeitė 38 metų Rolandas Kiškis, iki šiol vadovavęs Ukmergės rajono policijos komisariatui. Jo paskyrimas tarsi paneigia versiją, jog su buvusiu LKPB viršininku, praradusiu pareigas dėl to, kad automobilį vairavo neblaivus, susidorojo jo postą siekę užimti pavaldiniai. Naujasis biuro viršininkas prisipažino, jog jo tikslas - kad kriminalinėje policijoje būtų toliau vykdomos reformos, kurios padėtų pareigūnams įveikti vis tobulėjančius nusikaltėlius. „Respublika“ kalbėjosi su R.Kiškiu ne tik apie biuro veiklą, bet ir apie visoje policijoje vykstančius pokyčius, kurių ypač laukia visuomenė.
- Šuolis iš Ukmergės į tokį atsakingą postą išties įspūdingai atrodo. Juk ne dėl geresnio atlyginimo ėjote į LKPB viršininko pareigas?
- Man atlyginimas niekada nebuvo svarbiausia. Esu kriminalistas, o jie dirba vedami idėjos. Bent aš dirbu iš pašaukimo. Manau, kad galėsiu būti naudingas ir šiame poste, aišku, pasiekęs tam tikrą lygį ir gavęs tam tikrų žinių. Kol kas matau, kad man daug ko trūksta.
- ...ne kiekvienas linkęs viešai pripažinti, kad privalo mokytis.
- Iš tikrųjų jau besiruošdamas atrankai tai pajutau. Trūksta laisvo anglų kalbos mokėjimo, nes dirbant šį darbą reikia žinoti daugiau, kad galėtum susikalbėti ne tik buitiniu lygiu. Trūksta žinių, reikalingų tarptautiniam bendradarbiavimui. Ką darysi, teks darbe pasėdėti ilgiau, galbūt ne vieną naktį pamąstyti. Nes norisi greičiau būti naudingam. Aš ir kolektyvui tą patį pasakiau. Kuo greičiau jis padės man, tuo greičiau aš pasistengsiu būti naudingas jam.
- Ar nejutote baimės iš rajono nusitaikęs į biuro vadovo kėdę sostinėje?
- Patikėkite, ne taip lengva tą sprendimą priimti. Kai kolegos pasiūlė dalyvauti atrankoje, kalbėjau ne su vienu iš jų. Ir ukmergiškių teiravausi, ir išėjusių vadovų nuomonės tiesiai klausiau - pavešiu ar nepavešiu. Klausiau tų, kurie tikrai nebijo man pasakyti tiesos. Visi pasakė, kad pavešiu. Aš visada buvau įsitikinęs, kad kiekvienai pareigybei reikia pribręsti. Niekad nesuprasiu žmonių, kurie eina dėl algos ar dėl garbės, nevertindami, ar turi tam pakankamai kompetencijos. Aš manau, kad man pakanka kompetencijos tiek vadybos, tiek darbo organizavimo požiūriu.
- Kaip skaitytojams pristatytumėte LKPB veiklą? Biuras vadovauja miestų ir rajonų kriminalistams?
- Greičiau ne vadovauja, bet organizuoja. Tai centrinė kriminalinės policijos institucija. Ji organizuoja visos Lietuvos kriminalinės policijos veiklą, kriminalinę žvalgybą, teikia metodinę pagalbą teritorinėms policijos įstaigoms tiriant rezonansinius nusikaltimus, organizuotą nusikalstamumą šalyje ir tarptautiniu mastu. Biuro sudėtyje yra Tarptautinių ryšių valdyba, Europolas, Interpolas. Aš neįsivaizduoju, kaip be biuro galėtų vykti tarptautinis bendradarbiavimas, kaip būtų vykdomi teisinės pagalbos prašymai, bendros operacijos.
- Biure esate naujas žmogus. Ar turėdavote kontaktų su LKPB dirbdamas Ukmergėje? Eidamas į šias pareigas tikriausiai jau turėjote savo viziją, ką būtų galima tobulinti biuro veikloje?
- Pažįstu daug biuro pareigūnų, nes atlikome daug bendrų tyrimų. Man jie buvo pavyzdys, daug ko iš jų išmokau, kai dvejus metus dirbau kriminalistu Vilniaus rajone, paskui tiek pat Ukmergėje, Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyboje ir septynerius metus komisariato viršininko pavaduotoju, kriminalinės policijos komisaru. Aš manau, kad visada bus taisytinų ir geriau padaromų dalykų. Pačiame biure reorganizacija įvyko prieš metus, kompetencijų pasidalijimas taip pat. Tas pats dabar vyksta visoje kriminalinėje policijoje. Reikia išgryninti kompetencijas, kad nebūtų taip, jog aš šiandien tiriu tą, o ryt jau imuosi kitko.
- Štai neseniai girdėjome, kad biuras Kaune likvidavo „agurkinių“ gaują. Biuro pareigūnų nuopelnas, kad jie padėjo sutvarkyti „tulpinius“, „gaidjurginius“. Biuro vėliava iškelta gana aukštai.
- Taip, biuras daug dirbo. Bet tai nereiškia, kad neprisidėjo teritoriniai komisariatai. Tai yra logiška, nes čia yra daugiau resursų, dirba geriausi kriminalistai. Sakykime, Ukmergė neturi didelių resursų tirti stambias bylas, todėl, jeigu čia užčiuopia narkotinių medžiagų platinimą tarptautiniu mastu ar visoje Lietuvoje, tada prisideda biuras. Kalbant apie biuro darbą reikia turėti galvoje sistemingas, sunkias nusikalstamas veikas. Pažanga biure didelė, padarytos didelės investicijos, vyksta mokymai. Dar reikia padirbėti tiriant tarptautinį nusikalstamumą ir kibernetinius nusikaltimus. Anksčiau kaip ir nebuvo kriminalinės žvalgybos specialistų rengimo sistemos. Dabar vyksta žvalgų mokymas, juos rengia ne teoretikai, o praktikai. Apie mokymus, kiek domėjausi prieš atranką, yra labai geri atsiliepimai. Todėl ir rezultatų bus galima tikėtis geresnių.
- Įdomu, ką mano šalies vyriausiasis kriminalistas apie tikimybę, kad kokiame mieste vėl atsiras kokie nors „tulpiniai“?
- Sunku nuspėti, kas gali būti. Tuos procesus reikia kontroliuoti. Žvalgybinę informaciją ir puolamąją taktiką turi naudoti tiek biuras, tiek teritoriniai policijos komisariatai, daugiau dėmesio skirti jaunimui. Nes jeigu sugebi jaunąją kartą pažaboti, tada gali sustabdyti. „Tulpiniai“ irgi neatsirado iš niekur. Jie pradėjo nuo paprastų nusikaltimų, bet kažkas paleido iš kontrolės ir jie išaugo. Aš manau, o ir Policijos departamento vadovybės tokia pat nuomonė, kad kriminalinės žvalgybos pozicijos buvo apleistos, todėl, kaip minėjau, antrus metus iš eilės jas stengiamasi stiprinti.
- Pakalbėkime apie policiją apskritai. Jūs atėjote iš rajono, dirbote, galima sakyti, „arti liaudies“. Ar jaučiate, kad žmonės labiau pasitiki policija?
- Aš matau, kad pasitikėjimas policija apskritai visoje Lietuvoje yra padidėjęs. Pažiūrėkime į rezultatus - 69 proc. pasitiki. To dar niekada nebuvo.
- Negi nei iš šio, nei iš to policija sukruto, nors pinigų mažėjo?
- Ne paslaptis, prieš keletą metų korupcija buvo didelė. Tai matosi kad ir pavarčius spaudą. Žmonės pamatė imuniteto padalinių veiklą, mato, kad mes patys valomės. Atsirado daugiau skaidrumo. Policija viena pirmųjų pradėjo taikyti rotaciją. Aš manau, kad vadovas neturi užsisėdėti, suaugti su kėde. Jeigu užsisėdi ilgiau, atsiranda pavojus priimti nevisiškai objektyvius sprendimus. Veikia žmogiškasis faktorius, gal kažko nebepamatai, gal kažko nebenori matyti. Jeigu kolektyvas nori augti, jame turi vadovai keistis.
- Ir jums šiemet grėsė rotacija. Ar jau buvote gavęs pasiūlymų?
- Rotacija jau buvo įvykusi, komisija buvo nusprendusi palikti mane antrai kadencijai vadovauti Ukmergės komisariatui.
- Retam vadovui taip pasiseka...
- Nė vienas komisijos narys nepasakė pastabos apie Ukmergės komisariato darbą. Aš manau, kad Ukmergės kolektyvas yra vienas stipriausių. Rezultatai gana stabilūs, ten dirba stiprūs žmonės. Tai ne mano vieno vertinimas. Pernai komisariatas buvo pripažintas geriausiu apskrityje.
- O kaip žmonėms įveikti policijos baimę? Juk jie dažnai tiesiog nenori, vengia skambinti policijai galvodami, kad dėl kokios smulkmenos neverta trukdyti. O kitas iš viso abejoja, ar policija į pranešimą sureaguos. O jeigu reaguos, tai paskui patį ims tampyti.
- Kol kas žmonės linkę policiją labiau kritikuoti, negu jai pagelbėti. Gyvena principu: „Aš žinau, kas daro, bet nesakysiu“. Vokietijoje didelę dalį nusikalstamų veikų padeda atskleisti visuomenė. Nuo to ir reikia pradėti. Bet tam reikia laiko. Europos valstybės turi senas tradicijas. Užtat ir pas mus stengiamasi paprastinti procedūras, ikiteisminiame tyrime biurokratizmo yra daug. Aš suprantu, kad žmonės nori būti greičiau apklausti, kad jų į teismus netampytų. Tie dalykai daromi, procedūros jau yra paprastinamos ir jos dar supaprastės. Bet reikia suprasti ir kitką: šimtaprocentinio pasitikėjimo policija niekada nebus.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
