respublika.lt

Zigmas VAIŠVILA: Skaldoma Europa. Lenkijos vaidmuo

(149)
2022 birželio 18 09:00:00
Zigmas Vaišvila, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Europa akivaizdžiai skyla. Ne tik dėl „Brexit". JAV ir Europos Sąjungai bravūriškai ir nepaskaičiuotai šiemet paskelbus sankcijas Rusijai, susidurta su tikrove, verčiančia valstybes apsispręsti, ką daryti.

×
nuotr. 3 nuotr.
Zigmas Vaišvila. Eltos nuotr.

 

Tačiau šiame straipsnyje nevertinsime sankcijų klausimo. Kadangi šių sankcijų, prie kurių prisijungė 65 iš 195 valstybių, nesilaiko pačios sankcijas skelbiančios didžiosios valstybės, visų pirma, JAV, todėl ir Lietuva turėtų apsispręsti, ar ir toliau leisis vedama savižudžių keliu. Ne tik dėl to, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešai patvirtino, jog Lietuva, remdama Ukrainą, išsekino savo ginkluotės atsargas, o jo kol kas neįvardintos NATO valstybės prabilo, kad gal nebūtina Baltijos šalis ginti nuo karinės agresijos ir tenkinti jų norus padidinti po 20 000 NATO kariškių šiose šalyse. Šių dienų įvykiai patvirtina kitų šaltinių skelbtą informaciją, kad tai - Prancūzija ir Italija. Birželio 16 d. Vokietijos kanclerio, Prancūzijos prezidento ir Italijos ministro pirmininko lankymasis Kijeve svarbus, šioms Europos šalims apsisprendžiant dėl karo veiksmų Ukrainoje pabaigos, nors viešai tai neskelbiama. Birželio 23 d. spręsis tragikomiškas klausimas, ar Ukrainą paskelbs kandidate į ES? Prancūzijos URM pareiškė, kad Ukraina turi baigti karą. Prieš užsukant į Kijevą, Emanuelis Makronas lankėsi Kišiniove. Prisiminkime 2022 m. balandžio 27 d. Ukrainos gynybos ministro patarėjo Jurijaus Butusovo viešą pareiškimą, kad Ukraina planuoja Padniestrėje atidaryti Rusijai II frontą, užimti Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėlį Kolbasnoje (20 000 tonų šaudmenų), tik į tai reikia įtraukti Moldovą. Akivaizdu, kad V.Zelenskis jau dirgina ES lyderius, tačiau Ukrainos prezidentą dar palaiko JAV liberalus sparnas. Draudimais į Ukrainą atvykti Vokietijos prezidentui ir panašiais veiksmais V.Zelenskis vargu ar ką pasieks. ES vadovai jau akivaizdžiai nori, kad karas baigtųsi. Matyt, neatsitiktinai vakar Rusija paskelbė, kad ji - už taikos sutartį. Prancūzijos prezidento pareiškimas, kad įvykiai Ukrainoje nėra genocidas, kad rusai ir ukrainiečiai yra dvi broliškos tautos, yra aiškus signalas. Todėl Ukrainos pareiškimai, kad Lenkija ir Baltijos šalys kovoje prieš Rusiją yra didvyrės, o Vokietija ir Prancūzija - bailės, tikrai nepagelbės Ukrainai.

Pragmatiškos JAV ir didžiosios ES šalys, tebeperkančios rusišką naftą ir dujas už kartais mažesnes sutartines kainas nei biržoje, suprantančios, kad antpuolis prieš Rusiją sankcijomis visų pirma dėl kylančių energijos resursų kainų ir alternatyvos rusiškoms dujoms neturėjimo, nepavyko, akivaizdžiai susirūpino savo šalių likimu. ES šalims ne tik nepavyko suorganizuoti bent kiek apčiuopiamus dujų kiekius, kurie pakeistų rusiškas dujas, bet jos ir perka Indijos perparduodamą rusišką naftą, Liepojos ir Roterdamo uostuose tankeriuose su kita nafta maišomą rusišką naftą, kurios 49 proc. mišinį „padaro" nerusišku. Š. m. balandį - gegužę Prancūzija padidino rusiškų dujų pirkimą, drauge su Belgija ir Nyderlandais jų nupirkusios lengvatinėmis kainomis 900 mln. Eur sumai. Prieš birželio 16 d. Vokietijos, Prancūzijos, Italijos vadovų vizitą Kijeve „Gazprom" 40 proc. sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream-1" - nuo 167 iki 100 mln. m³ per dieną, nes „Siemens" nesuremontavo šio „Gazprom" dujotiekio įrenginių, kurie buvo išsiųsti į Kanadą, iš kurios dėl Kanados Rusijai paskelbtų sankcijų jų nesusigrąžina. Dujų kainos biržoje per keletą dienų šoktelėjo nuo 950 iki 1500 USD už 1000 m³.

„The Washington Post" jau atvirai siūlo padalinti Ukrainą, kaip ir Korėją, ką šis dienraštis vertina būsimu situacijos gelbėjimu tiek Ukrainai, tiek JAV. JAV supranta ir bręstančio konflikto su Kinija pasekmes. Todėl JAV prezidentas Dž.Baidenas pareiškė, kad JAV kariuomenė gintų Taivaną. Jei pomaidaninė Ukraina buvo skirta daugiau revoliucijai Rusijoje išprovokuoti, tai Taivano, kuris gamina 40-80 proc. kompiuterinių mikroprocesorių pasaulyje, kurių 90 proc. tiekia į JAV, problema taptų visapusiška. O dėl sankcijų prieš Rusiją pasaulinėje rinkoje trūksta ir puslaidininkių medžiagų. Akivaizdu, kad JAV ir ES baugina ne tik joms gresiančios ekonominės pasekmės ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją nesėkmė, bet ir tai, kad Rusijos visuomenė po š. m. vasario 24 d. susitelkė ir neprotestuoja net dėl karių aukų, kas būtų tragedija bet kuriai vakarietiškai armijai. Branduolinio karo su Rusija vengiančios Vakarų šalys suvokia ne tik ekonomines pasekmes joms, bet ir Ukrainos pralaimėjimą, vakarietiškos ginkluotės siuntimo į Ukrainą komplikacijas.

Tad didžiosioms ES šalims nusprendus gelbėti savo ekonomikas (vargu, ar jos nesuvokia, kad ir JAV visų pirma rūpinasi savo interesais) ir siekiant remtis jau nebe NATO galiomis, Europa ir ES sparčiai dalinasi. JAV ir nuo ES atsiskyrusi JK skatina kitokius valstybių junginius Europoje, visų pirma antirusiškus. Raktine valstybe šiame pasjanse tapo Lenkija, kurios kariuomenės vado Jaroslavo Mikos plakatai skelbia, kad „Laikas atsiminti istoriją". Socialiniuose tinkluose paplitęs Lenkijos nepaneigtas jos kariuomenės generalinio štabo įsakymas brigados generolui Gžegožui Grodzkiui pasiruošti įsakyme nurodytų oro desanto dalinių įvedimui į Ukrainą. Tačiau paskutiniajame NATO „samite" nesvarstytas Lenkijos puoselėjamas jos kariuomenės įvedimas į Ukrainos Volynės ir Lvovo sritis. Lenkija ir JAV telkia kariuomenės dalinius, vykdo karinius manevrus ne tik prie Ukrainos, bet ir prie Kaliningrado srities bei Baltarusijos sienų. Nestebina žinios apie siūlymus Lenkijoje apmokamiems Ukrainos kariams tarnauti Lenkijos kariuomenėje Lvove. Š. m. kovo mėn. Lenkijoje lankantis JAV prezidentui, buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Škšypčakas pareiškė, kad Lenkija turi susigrąžinti iš Rusijos tariamai Lenkijai priklausančią Kaliningrado sritį. Kaip vertinti Rusijos jau eksploatuojamą Lietuvos Seimo nario Mato Maldeikio viešą pareiškimą, kad Lietuvai reikės susigrąžinti iš Rusijos Smolenską?

Dar 2015 m. Lenkijos valdžia pareiškė, kad reikia panaikinti 1997 m. NATO ir Rusijos sutartį, kurią pasirašiusios šalys sutarė drauge kovoti su terorizmu ir nedislokuoti Rytų Europoje NATO kariuomenės. Visa tai verčia nepamiršti „Stratfor" (neoficialios ČŽV) buvusio vadovo Dž.Frydmano pamokslavimo, kad dėl strateginio JAV tikslo dominuoti pasaulyje nė viena valstybė neturi teisės galvoti, jog gali ilgai gyventi be karo, kad Rytų Europoje reikia sukurti J.Pilsudskio neįgyvendintą svajonę - buferinę zoną nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros tam, kad neleistų susijungti pigiai ir mąstančiai Rusijos darbo jėgai, gamtos ištekliams su Vokietijos technologijomis ir finansais. Būtent tai Dž.Frydmanas pavadino didžiausiu pavojumi JAV strateginiam tikslui, nes į visus pasaulio kampelius siųsti JAV kariuomenę neužteks ir jiems jėgų. Todėl reikia kurti karo židinius. Lenkijos siekis pakeisti Konstituciją, kad galima būtų konfiskuoti Rusijos ir jos oligarchų turtą (140 mln. eurų Lenkijoje) - taip pat žingsnis į šį konfliktą, nors Rusijos piliečiams vargu ar rūpi Rusijos oligarchų turtas.

JK vardu Lenkijai, Ukrainai ir Baltijos šalims pasiūlyta kurti naują sąjungą. Kol kas tam nepasiduoda Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, siekiantis labiau bendrauti su pagrindine ES šalimi Vokietija. 2022 m. gegužės 23 d. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda Kijeve pateikė įstatymo projektą dėl Lenkijos piliečių specialaus statuso. Viešai skelbiamos jo tezės stulbina - Lenkijos piliečiai galėtų būti renkami net į Ukrainos valdymo organus. Įdomu, kodėl nekalbama apie Ukrainos piliečių teises Lenkijoje? Lenkija apribojo Ukrainos pabėgėlių teisę nemokamai važinėti, nors reikalauja, kad ES kompensuotų Lenkijos išlaidas dėl Ukrainos pabėgėlių. Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Ana Moskva pareiškė, kad Lenkija kuro Ukrainai nebetieks nemokamai, tieks „Orlen" komerciniu pagrindu. Lenkija nori perimti ir visus finansinius srautus, skirtus Ukrainai, vicepremjeras Jacekas Sasinas pasiūlė Varšuvoje kurti paramos Ukrainos atstatymui finansinį centrą. O ukrainiečiams, matyt, pakaks Lenkijos pašto ženkliuko „V.Zelenskis ir Slava Ukraini". Lenkija - tai ne Vengrija, kurią Ukraina apkaltino, norint užgrobti Užkarpatę - 2014 m. Vengrija prabilo apie Užkarpatės autonomiją dėl Ukrainos nacionalistų provokacijų prieš 200 000 Užkarpatės vengrų, kuriems po šių neramumų Vengrija išdavė Vengrijos piliečių pasus.

Ar kuriama dar viena Žečpospolita su Lenkijos viršenybe? 2022 m. gegužės 23 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė nutarimą dėl palengvinto Lenkijos-Ukrainos sienos kirtimo.

Lenkija sparčiai įsijaučia į „vadovaujantį" vaidmenį - pareikalavo, kad Norvegija pasidalintų naftos ir dujų pardavimo viršpelniu, pareiškė pretenziją Vokietijai, kad ši neduoda „Leopard" tankų Lenkijai mainais į 230 tarybinių tankų, kuriuos Lenkija perdavė (pardavė?) Ukrainai.

Po to, kai Lenkija Ukrainai jau patiekė (pardavė?) ginkluotės už 1,8 mlrd. USD, Lenkijos prezidentas A.Duda pareiškė, kad Lenkijos ginkluotės rezervai išsemti. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, Lenkija nusprendė padidinti armiją ir karo išlaidas iki 3 proc. BVP. Lenkijos kariuomenėje buvo 4 mechanizuotos divizijos (60 tūkst. karių), 400 tankų (lenkiškos modifikacijos tankų T-72M, t. t. ir 200 vokiškų „Leopard"). Lenkija paskelbė apie dviejų naujų divizijų, dislokuotų išilgai Vyslos upės, suformavimą. Lenkija perka iš JAV ne tik 20 salvių sistemas ir naikintuvus F-35 (vietoj Ukrainai perduotų tarybinių lėktuvų), bet ir kurs didžiausią Europoje tankų kariuomenę. Paskelbta, kad Lenkija sudarė 1,5 mlrd. zlotų sutartį dėl pontoninių tiltų įsigijimo, kad iš JAV už 5 mlrd. USD Lenkijos perkami 250 sunkiųjų „Abrams" tankų galėtų persikelti per upes. Lenkija sudarė sutartį ir dėl 500 vnt. vienintelių 4-os kartos Pietų Korėjos „Hyundai" gaminamų tankų K-2 (lenkiškos versijos) pirkimo.

Tačiau ir Vokietija paskelbė, kad kurs didžiausią Europoje tankų kariuomenę, pristatė naujausią jos sukurtą tanką „Pantera". Lenkijos valdančios partijos pirmininkas ir vicepremjeras Jaroslavas Kačynskis į tai savotiškai sureagavo: „Kai mes paskelbėme, kad mes ginkluosimės, Vokietija paskelbė, kad taip pat ginkluosis. Mes nežinome, prieš Rusiją ar prieš Lenkiją." Štai tokie šių kaimynų santykiai!

Paaštrėjo ir įsisenėjęs dviejų NATO narių - Graikijos ir Turkijos - konfliktas. Tad nenuostabu, kad su Turkija suderintą grūdų iš Ukrainos išvežimą JAV, šiame geopolitiniame žaidime statanti kortą ant Lenkijos lošimo, nukreipė grūdų tranzitą į Lenkiją, kuri jau kreipėsi į ES dėl finansinės paramos šiam projektui. Lenkija perėmė ir Kinijos tranzitą iš Lietuvos, kurios Vyriausybė nežinia už ką „nusprendė" pasiaukoti dėl Taivano. Lietuva nutarė paremti ne broliukus latvius, bet „vargstančią" Lenkiją ir dujomis per Lietuvos-Lenkijos dujotiekį, atidarytą 2022-05-01 (po 2 mlrd. m³ per metus).

Rusijos valstybės paslaptis ir Lietuvos pezidentė D.Grybauskaitė gyrėsi, kad NATO pagalbą Lietuvai, karinės agresijos atveju, suteiks Lenkijos kariuomenė. Kaip šiandien Lietuvos saugumą ir santykius su Lenkija regi Lietuvos valdžia? Lukiškių aikštėje Vilniuje stovi stendai su karo Ukrainoje iliustracijomis. Kai kas - tiesa, kai kas - ne. Tačiau nustebino kita, atrodytų, netikėta paroda šioje aikštėje - apie Kijevo lenkus, Juzefo Pilsudskio ir Simono Petliūros sąjungą prieš bolševikinę Rusiją, 1920 m. į Kijevą atvykusius Lenkijos legionierius, kurių 114 vėliau žuvo ir 2 lakūnai galbūt palaidoti prestižinėse Kijevo kapinėse, pavadintose rusų generolo Baikovo vardu. Ką Lenkija šia paroda nori pasakyti Lietuvai? Prasmingiau būtų, jei Lietuva susitvarkytų savo panteoną Vilniuje - Rasų kapines, kurias dėl J.Pilsudskio širdies kapo geriau tvarko Lenkija, kasdien į šias kapines siunčianti ekskursijų autobusus Lenkijos jaunimo ir senimo. Kaip vertinti Vilniaus miesto savivaldybės skubą griauti tarybinių karių paminklus Antakalnio kapinėse? Kas visa tai - vaikiškumas, šiuolaikinė kompiuterinė bravūra ar provokacijos, kad padėtų Rusijai? Negi šie veikėjai dar nesuvokia, kad tikras karas jau yra šalia?

Lietuvos valdžia ne pirmus metus mus pratina prie Lietuvos valstybine švente ruošiamos paskelbti gegužės 3-iosios, per kurią 1791 m. buvo priimta Konstitucija, už kurią 110 balsų „prieš" 83 balsavo Abejų Tautų Respublikos ketverių metų Seimas, išrinktas konfederaciniu principu bajorų seimeliuose. Vis tik įžūlu Lietuvos valstybine švente siūlyti švęsti dieną, per kurią praradome valstybingumą. Tai - visiška nepagarba lietuvių tautai. Kad atsitokėtume, paskaitykime šią Gegužės 3-iosios Konstituciją, kurios priėmimui priešinosi didelė dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų, prisiminkime ir nesutrumpintą mūsų buvusios valstybės pavadinimą.

Štai šios Konstitucijos preambulė: „Stanislovas Augustas iš Dievo malonės ir tautos valios Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaičių, Kijevo, Voliunės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černygovo Kunigaikštis drauge su dvigubos sudėties konferederuotu seimu, atstovaujančiu lenkų tautai, pripažindami, jog mūsų visų likimas priklauso vien tik nuo tautos konstitucijos įvedimo ir ištobulinimo, iš ilgos patirties pažinę įsisenėjusias mūsų valdymo ydas, siekdami pasinaudoti metu, kuriame Europa yra atsidūrusi, bei ta blėstančia akimirka, kuri mus sugrąžino patiems, laisvi nuo nuo žeminančių svetimos prievartos reikalavimų, labiau už gyvybę, už asmeninę laimę brangindami politinę egzistenciją ir tautos, kurios likimas patikėtas mūsų rankoms, išorinę nepriklausomybę bei vidinę laisvę, taipogi norėdami pelnyti esamų ir būsimų kartų palaiminimą bei dėkingumą, nebodami kliūčių, kurios gali sukelti mumyse aistras, visuotinio gėrio, laisvės įtvirtinimo, mūsų tėvynės ir jos sienų išsaugojimo vardan su didžiausia ramybe priimame šią Konstituciją ir skelbiame ją šventa ir neliečiama, kol tauta įstatymo numatytu laiku savo aiškia valia pripažins būtina pakeisti joje kokį straipsnį. Ir šią Konstituciją turi atitikti dabartinio Seimo išleidžiami įstatymai."

V.Skyrius. Valdymas arba viešųjų valdžių paskirtis. „Visa žmonių valdžia kyla iš tautos valios. Idant valstybių vientisumas, pilietinė laisvė ir visuomenės tvarka visam laikui išliktų pusiausvyroje, lenkų tautos valdymą turi sudaryti trys valdžios ir šio įstatymo valia sudarys visiems laikams, tai yra: įstatymų leidžiamoji valdžia seime, aukščiausioji vykdomoji valdžia karaliuje bei Sargyboje ir teisminė valdžia šiam tikslui įkurtose ar įkursimose juridikcijose."

1791 m. spalio 22 d. buvo priimtas „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas", kuris skelbė: „Mes, Stanislovas Augustas iš Dievo malonės ir tautos valios Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaičių, Kijevo, Voliunės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černygovo Kunigaikštis, sutikus senato tarybų ponams, tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams, taip pat Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemių atstovams, atsižvelgdami į nuolatinę Mūsų pareigą savo bendrai tėvynei, Lenkijos Respublikai, kuriai privalome garantuoti visokeriopą orumą, visuotinę gerovę, o labiausiai tvirtybę prieš vidinį ir išorinį pavojų; drauge turėdami prieš akis garbingą ir abiem tautoms labai pritinkančią sąjungą ir bendriją, mūsų protėvių jau tiek kartų visiems laikams unijų aktu sudarytą, bendrai sutikus abiem - Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos - tautoms, ir lig šiol abiejų pusių nuoširdžiai bei pastoviai išlaikytą, nutariame: lygiai kaip turime vieną bendrą ir vieningą „Valdymo įstatymą", tarnaujantį visai mūsų valstybei - Lenkijos Karūnai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai - taip norime turėti ir valdomus vieningu valdymu mūsų bendrą kariuomenę bei iždus, sujungus juos."

Tokiu būdu dviejų valstybių konfederacija tapo viena Lenkijos valstybe. Tad kodėl Lietuvos Respublika tą dieną turėtų paskelbti mūsų valstybės švente? Jei turima omenyje gynyba nuo priešų, tai prisiminkime tolimesnį šios valstybės likimą. Tuometinė Rusija nesusitaikė su įtakos Lenkijai praradimu ir, sudariusi taiką su Turkija bei Švedija, pradėjo karinius veiksmus prieš šią Lenkijos Respubliką. Netrukus šie kariniai veiksmai baigėsi Lenkijos karaliaus kapituliacija ir Gegužes 3-iosios Konstitucijos priešininkų, susivienijusių į Rusijos įtakotą Targovicos konfederaciją, pergale.

Šiais laikais politikai mėgsta remtis istorija, tačiau jos nereikėtų perrašinėti ar keisti. Ją reikia žinoti - tiek džiugius, tiek liūdnus tautos istorijos puslapius. Ir lietuvių tautos istoriją - tokią, kokia ji buvo, bet ne tokią, kurios kai kam reikia dėl šiandieninės politinės konjunktūros.

Tokia mūsų, Lietuvos Respublikos piliečių, pareiga.

 

Laikraščių prenumerata internetu

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (149)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAUDA: Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ teisingai nubausta 350 eurų bauda už alkoholio pardavimą 19-metei, galutinai nutarė teismas.
  • FORUMAS: Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje aptarti geriausių priemonių stengiantis suvaldyti infliacijos problemą, paaštrėjusią dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje.
  • BILIETAI: Vilniuje svarstoma galimybė įvesti popierinius iki 10 dienų trukmės viešojo transporto bilietus turistams, taip pat brangesnį „kontrolieriaus“ bilietą, kuris būtų parduodamas kelionės metu, vietoje dabar skiriamos baudos.
  • TYRIMAS: Sveikatos apsaugos ministerija siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą.
  • TRAMVAJUS: Vilniaus stoties ir aplinkinių teritorijų vystymui sprendimų ieškojusi tarptautinių architektų komanda pasiūlė sostinei svarstyti tramvajaus idėją.
  • PIENAS: Ši vasara, kaip ir pernykštė, gyvulių pašarams ruošti yra viena nepalankiausių, nors pievose žolės priaugo kaip niekada daug, sako ūkininkai - teigiama, kad tokia situacija smarkiai didins savikainą, todėl brangs pieno produktai.
  • AUKSAS: Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Rūta Meilutytė iškovojo aukso medalį - 50 m plaukimo krūtine distanciją ji įveikė per 29,7 sek.
  • FIZIKA: Birželio 27-liepos 1 dienomis Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija, kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio.
  • RINKA: Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių gyventojai valdo daugiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto, tačiau pagal būsto vertę ir nuomos kainas esame Europos vidutiniokai.
  • REIDAS: Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, birželio 24–27 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar skiepytumėtės nuo beždžionių raupų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos (Partnerystės) įstatymą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +27 C

+20 +28 C

 

+19 +26 C

+29 +33 C

+24 +34 C

 

+22 +28 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s