Zigmas VAIŠVILA: Ar Jūs tikri, Seimo nariai ir Respublikos Prezidente?

Bet yra dvi problemos - juos už virvučių tampantys šių lėlių nepaleidžia, o ir pačioms lėlėms dar norisi pabūti „svarbiose" pareigose, spėti pasidalinti jų prieinamomis gėrybėmis, kol jie ir jos dar gali tikėtis suspėti tai padaryti. O mes - juos „išrinkę" ir mokantys už šių susireikšminusių lėlių vaidybą bei mūsų lėšų švaistymą ar/ir pasisavinimą, liekame atpirkimo ožiais. „Maža" dar ir karinių poligonų Lietuvoje.

Donaldas Trampas ir jo komanda jau atvirai deklaruoja JAV santykių su Rusija svarbą, o Ukrainą nurašinėja, kaip antraeilę problemą, trukdančią JAV spręsti svarbesnius klausimus. Ir su Rusija, kuri šiuo metu labai reikalinga JAV. Tai - ne JAV ir Rusijos draugystė, kurios vargu ar kada sulauksime, bet racionalus mąstymas ir abipusės naudos siekimas.

Panašu, kad kraštine šiame pasaulio interesų perdalinime liks Ukraina. Ir Europos Sąjunga, atstovaujama tokių proto „bokštų", kaip komisarė Kaja Kallas, apie kurios pakeitimą dėl nekompetencijos ir nesusikalbėjimo su dauguma ES valstybių-narių jau prabilta atvirai, o ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen, nurašomą po Europos Teisingumo Teismo sprendimo dėl jos susirašinėjimo su „Pfizer" paviešinimo dėl 1,8 mlrd. COVID-19 „vakcinos" dozių nupirkimo.

Dėl nesusišnekėjimo su EK JAV jau pagrasino 50 proc. importo į JAV muitų įvedimu arba ženklios ES kompensacijos sumokėjimo JAV, arba ES gamybos perkėlimu į JAV. Lygiagrečiai akivaizdžiai su Rusija suderintais veiksmais ne tik spaudžiama ES, bet ir dalinamasi Ukraina bei jos strateginiais ištekliais, strateginėmis įmonėmis, uostais. Scenarijai nėra paprasti ir dar ne visiškai aiškūs, jų, matyt, yra ne vienas. O dar ir su Europos „partneriais" JAV ir Rusijai reikia vaidinti įvairiuose spektakliuose.

Tačiau tai, kas skelbiama, verčia ir Lietuvą suklusti bei imtis neatidėliotinų diplomatinių veiksmų, bet ne kariškų vaikiškų žaidimų smėlio dėžėse, Varėnos miškų išnaikinimo, po kurio, matyt, seks ir geležies klodų po šiais miškais eksploatavimas, pvz. į Lietuvą kojas jau įkėlusios „Black Rock" naudai.

Juk pakako įdarbinti Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio žmoną Lenkijos valstybinio koncerno „Orleno" nupirktos ir pervadintos „Mažeikių naftos" struktūrose, ir viskas, kaip per sviestą slysti pradėjo kaimynams iš Lenkijos. O čia gi karo ir žemių gigantas „Black Rock", apglėbęs Ukrainą, o ir Vokietijos kanclerį bei gynybos ministrą globojantis, į Lietuvą koją įkėlė - konvencijomis uždraustus šaudmenis gamins.

Bravūriškai „didvyriška" marionetinė Lietuvėlė juk gali išstoti iš šių tarptautinių konvencijų! Kaip toje pasakoje, Jemeliai paprašius ir lydekai paliepus. O ką dar ši lydeka, įsisukusi į Lietuvėlę, gali nuveikti? Na, įsisavinus karinį poligoną Varėnos miškuose, kodėl gi nepradėti eksploatuoti šiuose miškuose gamtosaugininkų nuo tarybinių laikų griežtai saugotų geležies rūdos klodų?

Juk Lietuvoje jų gaminamiems, kad ir tarptautinių konvencijų draudžiamiems šaudmenims reikės metalo! Kaune gal dar liejykla dirba? O Rusija tik žiūrės pro žiūronus ir džiaugsis prieš juos naudosimų šaudmenų gamyba Lietuvoje. Ar gi ne, Dovile Šakaliene ir Gitanai Nausėda?

Rusija drauge su JAV ruošiasi nuspėjamiems scenarijams, kaip pasidalinti ir atskirti nuo Juodosios jūros Ukrainą su jos pagrindine užnugarine jėga - Jungtine Karalyste, nespėjus šioms jėgoms ir jų satelitinėms lėlėms, nominaliai vadovaujančioms ir Baltijos „tigrams", įsiūbuoti provokacijas Baltijos jūroje.

Tai padaryti, matyt, planuojama karine Rusijos jėga atskyrus Nikolajevą ir Odesą nuo Ukrainos arba padarius šiuos uostus tarptautinėmis zonomis su netrukdoma laivyba Juodojoje jūroje. Kaip po pirmojo pasaulinio karo buvo padaryta su Tautų Sąjungos Prancūzijos protektoratui priskirtu Klaipėdos uostu ir kraštu. Ryškėja ir Rusijos siekis atskirti nuo Ukrainos Sumų ir Charkovo miestus, kad pastarąjį padaryti atskirtos Ukrainos sostine. Charkovas po antrojo pasaulinio karo ilgai buvo Ukrainos sostine.

Tam Rusija ne tik aptarinėja, bet ir viešina scenarijų, kad TSRS buvo neteisėtai išardyta, o Rusija, esanti jos teisių ir pareigų perėmėja, pareikš pretenzijas bent jau į rytinę Ukrainos dalį, t. y. be tų jau keturių sričių, įrašytų į Rusijos Konstituciją. Šių sričių buvimas ir Ukrainos, ir Rusijos Konstitucijose yra sudėtinga padėtis, gal net be diplomatinės išeities. Todėl ir siekiama tiesioginės ar užmaskuotos Ukrainos kapituliacijos.

Ne tiek tolima istorinė atmintis neleidžia pamiršti Šiaurės Airijos atskyrimo nuo Airijos ir prijungimo prie Didžiosios Britanijos, po ko kilo pilietinis karas Airijoje, Folklendo salų likimo, Korėjos padalinimo paliaubomis, JAV ir partnerių pralaimėjimų Vietname, TSRS ir JAV su partneriais pralaimėjimų Afganistane, Irano ir Jemeno husitų neįveikimo, nebaudžiamo Gazos sektoriaus naikinimo, teroristo pasodinimo į Sirijos vadovo postą, kolonijų praradimo po antrojo pasaulinio karo, Meksikos dalies užkariavimo ir prijungimo prie JAV, Vokietijos padalinimo į VFR ir VDR, Rytprūsių atidavimo Lenkijai iškeldinus be turto iš ten vokiečius, Karaliaučiaus krašto perdavimo administruoti Tarybų Sąjungai, Lenkijos ir Vengrijos dalių prijungimo prie Ukrainos, Padniestrės atskyrimo nuo Moldovos, Kalnų Karabacho tragedijos, ne tik Gruzijos, bet ir Ukrainos padarymo proksi karų valstybėmis, Kvantuno armijos kariavimo po Japonijos kapituliacijos iki TSRS įsijungimo į šį karą, už ką D. Trampas padėkojo V. Putinui, Klaipėdos krašto atidavimo Vokietijai 1939 m. kovo 22 d. sutartimi ir šios sutarties nedenonsavimo iki šiol.

Negi vieno signataro taip bijantis ir spaudos konferencijas Seime bandantis uždrausti Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis su jo užvaldyta Seimo valdyba ir Respublikos Prezidento pareigas vykdančiu Gitanu Nausėda laukia Rusijos ultimatumo, kurį provokuoja tai Gabrielius Landsbergis, tai Ingrida Šimonytė, tai Rusijos Federacijos valstybės paslaptis dukart į mūsų Respublikos Prezidentes įtaisyta Dalia Grybauskaitė...

Priežasčių tam suteikinėjame ir suteikinėjame - nuo viešų nusišnekėjimų iki realių teisinio pagrindo neturinčių bandymų nutraukti tranzitą į Kaliningrado sritį, sliekų, bet ne nuskandinto cheminio ginklo ieškojimo Baltijos jūroje.

Ar Jūs, mus valdantieji, žinote, kad Rusijos samprotavimai apie TSRS išardymą nėra pagrįsti, nes po 1991 m. gruodžio 8 d. Rusijos Prezidento Boriso Jelcino, Baltarusijos ir Ukrainos Aukščiausiųjų Tarybų Pirmininkų Stanislavo Šuškevičiaus ir Leonido Kravčiuko pasirašyto Belovežo susitarimo dėl TSRS suirimo ir paskelbimo apie Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) sukūrimą, 1991 m. gruodžio 21 d. buvo pasirašytas Almatos protokolas, kuriuo prie NVS prisijungė dar 8 valstybės, kad 1991 m. gruodžio 25 d. atsistatydino TSRS Prezidentas M. Gorbačiovas, o 1991 m. gruodžio 26 d. TSRS Aukščiausioji Taryba priėmė Deklaraciją nutraukti TSRS egzistavimą, kad 1991 m. gruodžio 31 d. Jungtinės Tautos pripažino Rusijos Federaciją TSRS teisių ir pareigų paveldėtoja?

Jei kalbame apie Ukrainos likimą, tai metas Jums suvokti, kodėl Rusija siekia atkurti Ukrainos TSR jei ne per TSRS atstatymą, tai bent per TSRS sukūrimo faktą, nes šią sąjungą 1922 m. gruodžio 30 d. įkūrė Rusijos TFSR, Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR ir Užkaukazės TFSR.

Suvokite, kad Lietuvos Respublika į TSRS 1940 m. įstojo prievarta, kad Vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. Deklaracija Nr. XI-2958 „Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą" dėl 1939 metų TSRS-Vokietijos sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai panaikinimo paskelbė neteisėtais ir negaliojančiais Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS deklaraciją ir TSRS 1940 m. rugpjūčio 3 d. įstatymą „Dėl Lietuvos TSR priėmimo į TSRS".

Kad šia nepanaikinta Deklaracija rėmėsi ir Dvyliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, priimdama 1990 m. kovo 11 d. aktus dėl nepriklausomos valstybės atstatymo ne išstodama iš TSRS, bet atstatydama neteisėtai 1940 metais jėga nutrauktą Lietuvos valstybingumą, nes 1933 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ir TSRS Konvencijos užpuolimui apibrėžti II straipsnio 2 dalyje buvo sutarta, kad užpuolike valstybe bus pripažinta ir ta, kuri pirma „įsibraus ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbusi".

Dėl šios priežasties 1940 m. birželio 15 d. Raudonosios armijos ginkluotas įžengimas į Lietuvą po ultimatumo yra ir pačios TSRS de jure pripažintas agresyvaus karo aktas. Suvokite, kad Lietuva 1918 metais atkūrė savo valstybingumą, kurį patvirtino Tarybų Rusija iki šiol nedenonsuota 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartimi su Lietuvos Respublika, kad 1940 metais Vokietijos-TSRS 1939 metų sutarčių ir papildomų slaptųjų protokolų pagrindu suvereni Lietuvos valstybė buvo prievarta neteisėtai prijungta prie TSRS, o karine grėsme primesta ir iki šiol nedenonsuota 1939 m. kovo 22 d. Vokietijos ir Lietuvos sutartimi Vokietijai atiduotas Klaipėdos kraštas.

Suvokite kad 1939 m. Vokietijos ir TSRS slaptuosius protokolus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo 1989 m. gruodžio 24 d. paskelbė TSRS liaudies deputatų suvažiavimas, bet iki šiol to nepadarė suvienyta Vokietija, kuri 1990 m. lapkričio 14 d. sutartimi su Lenkija atsisakė visų pretenzijų į žemes, esančias į rytus nuo Oderio-Neisės linijos.

Kodėl mes nenorime panašios sutarties su Lenkija dėl Vilniaus krašto, lyg nematytume Lenkijos politikos šio krašto atžvilgiu? Kodėl nedenonsuojame 1939 m. kovo 22 d. Vokietijos ir Lietuvos sutarties, lyg specialiai laukdami Rusijos paaiškinimų, kad TSRS mums atidavė Klaipėdos kraštą, lyg jis nebūtų buvęs mūsų?

Šią išsamią informaciją surinko Vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisija, vadovaujama Mokslų akademijos Prezidento akademiko Juro Požėlos. Tačiau medžiaga pasisavinta iš Seimo. Iš Seimo pasisavintos ir kitos svarbios Lietuvos valstybės atkūrimo ir apgynimo 1990-1991 metais valstybinių komisijų medžiagos.

Penkiolikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų prašymu prokuratūra patikrino visus Lietuvos valstybės archyvus ir nustatė, kad šių medžiagų juose nėra, ir pernai įpareigojo Seimą susigrąžinti valstybei šiuos dokumentus. Signatarai dėl šio klausimo jau praėjusios ir šios kadencijos Seimus prašė tam sudaryti laikinąją Seimo komisiją.

Tačiau Seimo pirmininkai Viktorija Čmilytė - Nielsen ir Saulius Skvernelis jau penkerius metus nedrįsta dėl šio klausimo priimti šių signatarų, siūlyti Seimui sudaryti signatarų prašomą Seimo laikinąją komisiją. Šio Seimo valdyba išdrįso net raštu pareikšti, kad šis klausimas Seimui nėra aktualus. O valstybei ir jos piliečiams?

Šio Seimo valdyba išdrįso raštu atsakyti ir tai, kad VRK veiklos įrodymų, klastojant 2024 m. rinkimus Lietuvoje, ištyrimas nėra aktualus klausimas. Ar bijote, kad paaiškės, jog neteisėtai buvote išrinkti Seimo nariais, Respublikos Prezidentu? Gitanui Nausėdai taip pateikta rinkimų stebėtojų medžiaga su įrodymais apie šiurkščius rinkimų pažeidimus, rinkimų dokumentų klastojimus.

Prokuratūra taip pat dėl to užsimerkusi. Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio baimę leisti dėl to pasisakyti signatarui ir rinkimų stebėtojui Zigmui Vaišvilai norėtųsi palyginti su 1991 m. sausio 13 d. naktimi, kada tankų apsuptyje Gediminas Vagnorius sutiko būti Ministru Pirmininku, o Zigmas Vaišvila - jo pavaduotoju, atsakingu už taikų mūsų gynybos nuo šių priešo tankų organizavimą. Be mokesčių didinimo gynybai.

Kaip gyvensime toliau, Seimo Pirmininke ir Seimo valdyba? Bandote blokuoti šių išskirtinės svarbos klausimų paskelbimą Seimo spaudos konferencijose ir į akis pažiūrėti mums, keturiolikai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų?

Bandote slėptis nuo jūsų išrinkimo Seimo nariais ir net Respublikos Prezidentu patikrinimo faktų, blokuojate signatarų spaudos konferencijas ir siekiate signatarus vieną su kitu supriešinti? Prastą taktiką pasirinkote. Kam ir kokiai valstybei dirbate? Tikrai ne Lietuvai, kurios Konstitucija prisiekėte, pradėdami vykdyti savo pareigas.

Įrodykite, kad jūs nedirbate Rusijos naudai, nes tokiais veiksmais, Lietuvos valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų vagysčių netyrimu, jūsų išrinkimo ir VRK šiurkščių rinkimų pažeidimų bei rinkimų dokumentų klastojimų netyrimu, slapta su TSRS specialiųjų tarnybų bendradarbiavimu prisipažinusiųjų asmenų neišslaptinimu jūs veikiate ne Lietuvos piliečių, bet Rusijos naudai.

Todėl tol, kol jūs viešai ir žiūrėdami į akis keturiolikai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, neatsakysite į šiuos klausimus ir neatnaujinsite teisės signatarams į spaudos konferencijas Seime bei teisės į jas kviesti pranešėjus, pagrįsta mano nuomone, Jūs:

a) dirbate Rusijos Federacijos naudai ir bijote būti demaskuotais;

b) bijote priimti JAV pavyzdžio užsienio agentų įstatymą, nes patys dėl to esate pažeidžiami;

c) bijote, jog paaiškės, jog 2024 metais buvote neteisėtai išrinkti Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu.

Jei jūs esate tikri mūsų tautos atstovais, nedelsiant paskelbkite referendumus dėl:

- referendumo inicijavimo piliečių parašais skaičiaus sumažinimo bent iki 100 000 rinkėjų parašų;

- piliečių nekilnojamojo turto Lietuvoje neapmokestinimo.