Keršto kaina visur yra skirtinga, ypač - jei kalbėsime apie karus. Rusijos ir Ukrainos, kažkada buvusių broliškų respublikų, keršto aukas suskaičiuoti nebeįmanoma: keršydami už rusakalbių bombardavimą, rusai kartu su buriatais, totoriais, nencais, jamalais, jakutais ir kitų broliškų bei giminingų tautų nariais tokį pragarą Ukrainoje užkūrė, kad ne tik Zelenskis su Putinu, bet pats velnias nei lavonų (kg), nei pralieto kraujo (litrais) nei pasvertų, nei kaip kitaip išmatuotų.
Todėl Motinoms ir Juodosioms Našlėms kol kas tenka pačioms išgyventi ir pragyventi kiekvienai pačiai su savo skausmu, kai kada net kompensacijų už žuvusiuosius nesulaukus: jei, pavyzdžiui, vargšelis kareivėlis be žinios pradingo arba buvo susprogdintas į gabalus, kurių minų lauke nebeįmanoma surinkti, arba pavirto pelenais ir išsisklaidė vėjyje, tik karo liepsnų palydėtas... Špygą tau panosėn - o ne kompensacija!
Sąmoningai rašau su baisiomis detalėmis - Net pačiam šiurpuliukai per nugarą bėga! - o ką daryt, jei dauguma mano tėvynainių, ypač geltonsnapių pusgalviukų (Turiu galvoje Maldeikienės, Pavilionio, Landsbergio, Valinsko, Mazuronio, Gentvilo, neminint iš pagarbos tėvams - Kernagio ir Saudargo) atžalėlės, yra linkusios karą pernelyg romantizuoti ir visa gerkle nuolat cypauja, kad už Tėvynę yra pasiryžusios savo galvas padėti, bet kažkodėl lagaminai namuose įv. kelionėms rūpestingai paruošti dėl viso pikto iš anksto. (Su daiktais ir pinigais ar net komandiruotpinigiais.)
Tai kokia tikroji yra toji keršto kaina? Kiekviena civilizacija skaičiuoja skirtingai: tarkim, Gazos ruože aukas lengviau suskaičiuoti, nes už tūkstantį su viršum Hamas teroristų nužudytų Izraelio (ir kt. šalių) piliečių žydai sunaikino dešimt kartų daugiau palestiniečių, neskaičiuojant vaikų bei kūdikėlių; o štai Breivikas iš Norvegijos, kuris šaudė išimtinai tik vaikus (arti 80-ies vienetų paklojo), kol persigandę policininkai laukė, kada atvyks jiems į pagalbą pastiprinimas, iki šiol laimingas leidžia savo dieneles prabangioje kalėjimo kameroje, laikas nuo laiko teismuose kaip koks fiureris pasaliutuodamas.
Tad pagal norvegus tarytum galima suprasti, kad vaikų gyvybės jų šalyje yra bevertės, juolab, kad ten bet kada galima iš svetimšalių vaikų sau į valias prisigrobti.
Tad taip ir liko net man pačiam neaišku, kiek ir už kiek mūsų Lietuvos valdžia yra pasiruošusi karui mūsų lietuvaičių paaukoti? Klausiu ne dėl smalsumo - man jau pačiam baisu dėl mūsų vaikų ateities.