2 nuotr.Seniai seniai, kaip toje pasakoje, man ant žando iššoko kažkoks gumbas, paskui jis pradėjo kilti, tada plėstis; žodžiu, ėmė elgtis kaip koks Netanjaxui, tad nieko kito nebeliko, kaip tiktai kreiptis pas gydytojus, kurie ištyrė svetimšalį, pardon, svetimkūnį ir liepė skubiai operuotis, paskyrę operaciją po pusantro mėnesio, ir šiandien ryte aš net keturias valandas prasivarčiau ant onkologinio operacinio stalo, o atsibudau keturviečiame numeryje su jau išoperuotais likimo broliais su kuriais sukirtau patį sveikiausią maistą pasaulyje - grikių košę su burokėliais, ką, beje, kariuomenėje mes dievinome, nes šlamštėm beveik kas dieną, bet staiga prisiminiau, kad kartais garsiai knarkiu ir man pagailo sugulovų, todėl labai gražiai paprašiau seselių, kad mane iki ryto paleistų į laisvę, nes, jaučiu, dar bus ne viena proga prisisėdėti (už ką nors), todėl gailestingumo sesutėms irgi manęs labai pagailo ir jos iškvietė pas save budintį gydytoją, pardon, labiau panašų į Daktarą, na, tą - kuris sėdi iki gyvos galvos iš Kauno (turbūt irgi ką nors aprėkė ne laiku ir ne vietoje), nors maniškis atrodė baisesnis, nes iškart užsipuolė piktai, kodėl jis privalo pas mane vaikštinėti, nors mano galva, budėdamas jis privalo judėti vien tam, kad neužsnūstų savo soste, pardon poste, todėl pabandžiau jį pralinksminti ir pasakiau, kad įtariu savo žmoną neištikimybe ir noriu jai padaryti „siurprizą", bet Daktaras mane išgąsdino dar labiau, pagrasinęs, kad neišduos biuletienio ir net ryte nepriims manęs perrišimui, dėl ko aš dar labiau išsigandau ir, sugriebęs tašę, pasileidau link lifto, bet jis pradėjo svetimvyriauti ir švelniai palietė mane su visais dešimt pirštų (Dar gerai, kad be vienuolikto pagalbos!), vienok nesusigundžiau ir didvyriškai atsilaikiau, nors seselė jam pakuždėjo, kad „Čia ponas Tomkus", tačiau jis ant viso koridoriaus suriko: kad „Pas mus ponų nėra!", ir aš vos „neužkibau ant kabliuko", panūdęs jam parodyti VIP palatas, bet laiku prisiminęs mokamas privačias poliklinikas ir klinikas, kur renkasi visi ponai, skubiai užsidariau lifte. P.S. Ir tik dabar pastebėjau, kad negražiai apsivogiau, nes parlėkiau namolio su valdiškais marškiniais ir prijungtu kateteriu. (Jei ką, sakysiu, kad veikiau nesąmoningai ir paveiktas narkozės, todėl atsiprašau viso Onkologinio kolektyvo ir ypač - Daktaro, kad kitąsyk nepapjautų supykęs ar be nuotaikos. Pardon, dar kartelį dėl viso pikto.)
