Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta priekaištų, kad aš nemyliu Lietuvos ir negerbiu valdžios, todėl reikia nereikia dedu viską į šuns dienas, užuot aklai šlovinęs savo Tėvynę, dar kitaip - ES vadinamą, nors anksčiau ji vadinosi TSRS, o kaip bus ateityje dar niekas nežino, nes ir Grenlandijos piliečiai buvo ramūs kaip belgai, kurie irgi nežinojo, kad jų sostinė pataps beveik 30-ies garbingų valstybių centrine būstine, iš kurios politikos nykštukai, dažnai išsiųsti kuo toliau nuo savo gimtinių, kad tėvynainių nebeerzintų su savo kvailystėmis, „šiltai įsitaisę" Briuselyje, vaizduos „pasaulio bambas", ką, beje, ir aš lengvai galėčiau padaryti, dar jaukiau įsitaisęs šalia Monako ir Nicos, bet negaliu, nes labai pasiilgstų lietuvių, be kurių man būtų gyventi ne tik sunku, bet ir baisu, nes, matyt, kaip gimiau - taip ir pasimirsiu ir pasmirsiu, nebūdamas pasaulio piliečiu. P.S. O jei kada kas per klaidą vėl mane reinkarnuos, pasistengsiu atgimti ne satyriku, o poetu, kad galėčiau padeklamuoti kažką panašaus į - „Kokia graži mano Tėvynė, šalis kur miega kapuos didvyriai!" (Deja, mūsų didžiavyriai dažniau mėgsta prisnūsti ant „sofkutės“, ypač - per rinkimus...)