Vitas TOMKUS: KODĖL VALDŽIA DAŽNAI JUOKINA ŽMONES?

Mama, kuri irgi niekada nemeluoja, pasakojo, kad, lyginant su broliu bei seserim, gimiau labai labai negražus: mažytis, susirietęs ir susiraukšlėjęs. (O dar, prašau, atkreipkite LT patriotai dėmesį: labai raudonas!) Maniškiams namiškiams net buvo kilusi mintis Šiaulių gimdymo namuose mane su kuo nors susikeisti, bet niekas nesutiko. Nei gimdyvės, nei akušerės už kyšį.

Užtat, sakė, jau tada taip garsiai rėkiau ant kitų nekaltų kūdikių (kaip ir dabar kartais išsirėkiu ant jūsų pasirinktos valdžios), kad net buvo kažkoks radijo žurnalistas su mikrofonu manęs įrašyti atvažiavęs. (Nejuokauju, nes tikras faktas!) Dar po to gailėjosi, kad be reikalo mikrofoną pasiėmė: sakė, geriau būtų vatos ausims užsikimšt pasiėmęs. Matyt, panašiai Šiauliuose jautėsi ir tėvų kaimynai, nes po mėnesio jie mane susipakavo su kitais daiktais ir persikėlė gyventi į Klaipėdos Priestočio gatvę. Beveik ant geležinkelio. Kad naktimis per traukinių dundėjimą bei ratų cypimą, namiškiai nebegirdėtų mano bliovimo ir galėtų, kaip visi žmonės, ramiai išsimiegoti...

Vėliau namiškiai paleido gandus, kad mane pametė čigonai, o tėvai mane rado ir pasigailėjo. Mane tas tenkino. Visą gyvenimą jiems už tai buvau dėkingas. Kad pasigailėjo ir abejingai nepraėjo pro šalį! Nors tarybiniais laikais piliečiai buvo visi neabejingi, tad galėjo mane pasiimti ir parsinešti namo, pavyzdžiui, koks nors Ramanauskas (tuometinis Lietuvos Jūrų laivininkystės viršininkas) arba Šiaučiukėnas (Prekybinio uosto vadovas), o ne geležinkeliečių kepyklėlės vedėjas Tomkus. Gal tada ir manęs nebūtų išspyręs iš Donelaičio vidurinės mokyklos direktorius Bloškys po aštuonių klasių, kad negadinčiau 9 (A!) klasės, kurioje mokėsi tuometinis Klaipėdos „auksinis jaunimas".

Tik vėliau man žmona paaiškino, ką reiškia gimti „netyčiuku", kai su laiku ir mamos pienu (Jei ten tikrai buvo mamos, o ne iš geležinkelio parduotuvės prie pėsčiųjų tilto, kur maisto produktų gaudavom pusdykiai.) vaikui nuo mažens įdiegiamas nepilnavertiškumo kompleksas, kad šitame pasaulyje atsiradai netyčia ir neaišku - kam reikalingas?

Esu tikras, jog ypatingai šiais neramiais laikais pasaulyje tokių „niekam nereikalingų" žmonių yra labai daug - pradedant valdžiai nereikalingais pensininkais ir baigiant Lietuvai nebereikalingais jaunais emigrantais. Todėl, kaip pats nereikalingiausias valdžiai, aš pasiryžau su visais išgyvenimo patirtimi pasidalinti. Jei bent vieną lietuvį pavyks išgelbėti nuo savižudybės ar emigracijos, būsiu labai laimingas. Svarbiausia - niekada nepasiduoti ir nebijoti apsijuokti prieš profesionalius klounus. (Kur jie bebūtų - žiniasklaidoje ar valdžioje.)

O kada norom nenorom prasideda kova už būvį, labai nenorom po tiek metų man tenka prisipažinti, kad mano vyresnei sesei ir jaunesniam broliukui labai pasisekė, kad aš jų nenudobiau. O tokių minčių nesyk kildavo! Ypač, kai mane strazdanotą „ryžiką", kurį ir taip gamta nuskriaudė, skriausdavo dar ir sesuo Vilė, kuri mane palikdavo prie vežimėlio migdyti „aukselio Gintariuko", o pati tuo metu su kiemo vaikais žaisdavo: neįsivaizduojate, kiek kartų aš tą rėkiantį padarėlį bandydavau užtildyti su pagalve iš viršaus! Bet paskutiniu momentu vis pasigailėdavau... (Ne jo, o savęs, kad į vaikų koloniją neatiduotų.)

Šitaip užugdžiau savo valią ir savisaugos instinktus! Todėl dabartinės valdžios visos dedamos pastangos, ugdant mano bei kitų piliečių valią bei savisaugos lietuvių Tautos instinktus man labai nepatinka. Kam tie nuolatiniai bandymai su žmonėmis reikalingi?! Tai visi į tvartus kaip gyvuliai suvaromi per išgalvotą pandemiją, tai - į pensijos fondus per prievartą pas lošėjus, finale - vis daugiau lietuvaičių susitinka užsieniuose. Jei tik turistauja - tai gerai, bet kad vis daugiau lietuvių ten jau mokesčius susimoka. O kas nuolat mūsų biudžetą papildys? Vakar televizorius man pranešė, kad po penkių metų teks Lietuvoje ligonines uždarinėti, nes nebebus specialistų. (Medikų amžiaus vidurkis jau viršija 50 metų!)

Žinoma, valdžia mus paguos, jog svarbiau buvo už šimtus milijonų skiepų įsigyti. Bet kad ne tuos nupirko! Reikėjo kuo daugiau skiepų nuo pasiutligės pripirkti, nes žmonės jau įsiutinti ne juokais. Ir ne tik Lietuvoj. Lenkai jau puola ukrainiečius pasienyje. (Lietuviai kaip visada nesiskaito.) Vokiečiai užsipuolė prancūzus, kad vieni su rusais nori kariauti. (Koks karas su rusais be fricų?) Anglai koneveikia vokiečius, kad išdavė rusams, jog britai jau seniai Ukrainoje kariauja. Vengrija jau švenčia Rusijos pergalę, kol moldavai su mano buvusiais gimdytojais, pasak įtėvių, čigonais, pardon, romais iš Rumunijos ruošiasi prieš Rusiją atidaryti antrą frontą.

Nežinau kaip kitiems lietuviams, bet man bus sunkiausia apsispręsti su kuo kariauti ir ką palaikyti? Pagal senų žmonių padavimus, lyg ir privalėčiau palaikyti čigonus, pardon, romus iš Rumunijos. Pagal gyventojų surašymą turėčiau kariauti pagal gyvenamąją vietą. (Šiuo metu - Pietų Prancūzijoje). O pagal karinį išsilavinimą, man patogiausia būtų kariauti už rusus, nes tik su rusišku granatsvaidžiu, „Makarovo" pistoletu ir „Kalašnikovo" automatu puikiai naudotis moku. Bet negi šaudysi į saviškius klounus valdžioje? (Kas mus po to juokins ir linksmins?) Be to, neleidžia sąžinė iš lietuvių tautos atimti toookį malonumą...      

...Kai po įvairių gyvenimo peripetijų (mokslų jūreivystės mokykloje ir VVU parengiamuose kursuose, darbo - geologu Užpoliarėje bei betonuotoju mėsos ir pieno kombinate Klaipėdoje) šiaip ne taip po kariuomenės įsitryniau tarp studentų VVU Žurnalistikos kurse, „bajeristo" etiketė man itin pravertė: kai prozaiką Baltušį su poetu Baltakiu supainiodavau arba Baltakį su fotografijos meistru Juodakiu - visi kursiokai leipdavo juokais, o man belikdavo tiktai klouną vaizduoti. Negi prisipažinsi gera valia, kad trūksta išprusimo bei išsilavinimo. (Dar nesu visai asilas!) Taip ir išgarsėjau kaip didžiausias juokdarys.

Gal dėl to po to mane ir į Sąjūdį, ir į TSRS deputatus išrinko. Kažkodėl rinkėjams patinka juokingi kandidatai į valdžią. Matyt, kad ateityje turėtų iš ko pasijuokti? Todėl ir renkasi kuo juokingesnius egzempliorius: Raškevičių, moteriškais apatiniais apsirėdžiusį, Dobrawolską, net papus išsitatuiravusią, kad visi kaliniai matytų ir pavydėtų ne proto, o ornamentų, Morganą - kaip pavyzdį jaunimui, kokių aukštumų gyvenime galima „apsinarkašinus" pasiekti, kvaišą Pavilionį su išsigalvota kubiečių šaika, jau neminint - klounados meistrų matukų, gentviliukų, valinskiukų ir kitų išlepintų „mamytės sūnaičiukų", nuo kurių cirkinimosi seime jau nebe juoktis, o verkti norisi.

Deja, kitaip šie veikėjai valdžioje elgtis negali. Nes nuvils ne tik savo rinkėjus, bet ir žydelį Sorošą, kuris jų nutautinimui bei nuasmeninimui net kelis šimtus milijonų iš savo įkurtų fondų atseikėjo: apmokymams, komandiruotėms, seminarams. Kaip Morganai buvo nelengva nušokti „nuo adatos", taip ir jos partijos bendražygiams yra nelengva atšokti nuo „lengvų pinigų". Ne kiekvienam duota (komandiruotpinigių) nulėkt iki Taivanio pasipinigiauti ir „pasipjarinti" Lietuvos bei Kinijos verslininkų sąskaita.

Natūralu, kad šalia tokių „proto bokštų" paprasti deputatai (kaip tremtinys bei politinis kalinys Gražulis ar užsispyręs juristas atkaklus kaip žemaitis ir realus kandidatas į Lietuvos prezidentus Žemaitaitis) atrodo labai nenatūraliai ir juos pirmai progai pasitaikius seimas meta lauk iš seimo. Nes šalia jų pasisakymų apie Lietuvą bei lietuvybę piz... (Pardon, vos neparašiau „pizdukų"!) dundukų demagogija ir išvedžiojimai atrodo tokie lėkšti, kad net nebejuokinga. Nes tada žmonės pradeda šaukti: „Seimą lauk!"

O kas tokių lauke lauktų - patys suprantat. Tik šluota su kotu! Ne tokiu, kaip įsivaizduoja Raškevičius, o tikru tikriausiu pagrindiniu darbo įrankiu. Bo nieko daugiau dirbti, ko gero, nebemoka žmogos - tik žmones juokinti iš seimo, bet per ne mažesnį kaip 75-ių metrų atstumą, kad rinkėjai jų negalėtų pirštais liesti. (Veikiau kojų, nei rankų.)

P.S. Vos nepamiršau atsakyti į klausimą, kodėl valdžia juokina liaudį? Atsakymas labai paprastas, jei kas dar nesuprato: geriau atrodyti klounu, negu išsiduoti, kad esi idiotas. (Beje, nenaudingas ir labai Lietuvai pavojingas.)