2 nuotr.Kai matau, kad mano „kryžiaus kelius" po 20-ies metų bando pakartoti dar vienas lietuviškas Don Kichotas, norom nenorom norisi jo, populiaraus seimūno, profesionalaus teisininko ir verslaus verslininko Remigijaus Žemaitaičio pasiteirauti: „Kurių velnių Tamstai to reikia?" Todėl dabar viešai ir mandagiai teiraujuosi:
- Kurių velnių Tamstai to reikia?
- Negaliu dabar nieko atsakyti.
- Ko Tamsta išsigandai? Bijot, kad pinigų už interviu paprašysiu? Tamstai skambina ne iš „Stiliaus" žurnalo, o iš „Respublikos" portalo. Pats Tomkus!
- Supratau, kad „pats", bet vis tiek negaliu atsakyti, nes dabar vairuoju...
- Kad savo mašiną Tamsta nuvairuosit į griovį, Lietuvai nusispjaut. (Mano draugelis Šerpytis iš „Lietuvos draudimo" apmokės.) O jei užėmęs prezidento postą, Tamsta su Lietuva ne į tą pusę nuvairuosite, tada gali ne tik mūsų vaikai, bet ir anūkai bėdos apturėti. Todėl trečią kartą kartoju: „Kurių velnių Tamstai to reikia?"
- Ne trečią, o tik antrą kartą...
- Ne sykį sakiau, kad esu baigęs tik aštuonias klases. Todėl prašau prie mano „žinių bagažo" nesikabinėti. Be to, visa Lietuva jau seniai prie „tūpų žurnaliūgų" (kaip sako Uspaskich) įprato. Tai darom interviu ar radarom, ir viso gero, ir gero kelio?
- Na gerai, atsakau: reikia ne man, o jums, visiems lietuviams.
- O žemaičiams?
- Žemaičiams irgi! Ir rusakalbiams, ir tiems, kurie pusiau „pa polsky", ir vietiniams žydams su litvakais.
- O gal Tamstą Didybės manija apsėdo, kad ruošiatės iš Nausėdos prezidento titulą atimti?
- Seniai reikėjo iš Nausėdos ne tik titulą, bet ir plunksną atimti...
- Apie kokias čia plunksnas Tamsta porinate? Juk Nausėda dar nenulinčiuotas ir degute su plunksnom neišvoliotas...
- O gaila... Kalbu apie tą plunksną, su kuria jis savo įsakymus pasirašinėja. Pavyzdžiui: dėl naftos ir dujų akcizo įstatymo, dėl kurio Lietuvoje infliacija gali šoktelti net iki 4 (keturių!) procentų...
- Jeigu jau Tamsta pradedate kalbėti apie skaičius, vairuoti tampa pavojinga, nes skaičiai ir statistika visada žmogų migdo - Tamsta verčiau stabtelkit artimiausioje degalinėje kavos, o aš mūsų pokalbį įmesiu į „Respublikos" portalą ir pažiūrėsiu, ar kas mus skaito ir ar kam įdomi mūsų Lietuvos ateitis? Jei atsiras daugiau durnių, negu mudu du, kuriems irgi skauda galvą dėl Lietuvos, tada pokalbį pratęsiu, o jei ne - tai ne. Kaip visada tik mes liksime durniaus vietoje...
(Pauzė, kol Žemaitaitis gėrė kavą, baigėsi.)
- Galiu Tamsta nudžiuginti: žmonės skaito - jau artėja link tūkstančio, kurie Tamstos interviu „Respublikos portale žiūri ir net komentuoja! (Tiesa, kol kas tiktai troliai daugiausiai.) Važiuojam toliau?
- Važiuojam...
- O gal Seime kokio posto nedavė ar į kokį Taivanį komandiruotės nepasiūlė su Matuku? Iš kur ta priešprieša su seimu, kad net mandatą atimt grasinasi?
- Prisipažinsiu atvirai, kad ir aš buvau tame Taivane, su visais midų alų gėriau, todėl dėl to skųstis labai neturėčiau...
- Aha! Tai už kiek pardavei Lietuvos interesus, Tamsta? Berods, kažkuriam eurokomisarui - Ar tik ne Andriukaičiui? - už Taivano pripažinimą ir konfliktą su Kinija net 50 000 eurų kyšį taivaniečiai pasiūlė!
- O ar atsisakė?
- Šito jis nepasakė... Bet gal dabar Matukas, kuris vėl kažko susiruošė vykti ten su delegacija, paims?
- Pagyvensime - pamatysime! Tik galvoju: kam jam ta delegacija?! Gal kad pro muitinę būtų galima lengviau pinigus pranešti?
- Pagyvensime - pamatysime! Jei muitininkai juos sulaikys grįžusius su „oficialiomis dovanėlėmis", būtinai jas aprašysiu ir paskelbiu, kas kokių kyšių gavo, nes Lietuvai jų tie vizitai labai brangiai kainavo!
- Kokių dar bus klausimų?
- Klausimų daug, ypač - „Respublikos" portale: permečiau trumpai akimis ir net man plaukai pasišiaušė! Tik nesakysiu ant ko, kad į Tamstą netapčiau panašus, nes žmonės rašo, kad Tamsta esate chamas ir keikiatės kaip koks mužikas...
- Jie turbūt dar negirdėjo valstybės kūrėjo ir premjerės visuomeninio patarėjo Šuraj...
- Apie jokį š... nenoriu nieko girdėti! Keiksmus dar pakenčiu (Kaip tu žmogus gyvendamas tokioje kvailių šalyje nesikeiksi?!), bet vulgarių žodžių negaliu klausytis: man jie dvokia!
- Na va! Pasirodo, kai labai reikia, ir mes, lietuviai, galime tarpusavyje susikalbėti!
- Dar žmonės skundžiasi, kad Tamsta „tujinate“ visus. Sako, kad tai negražu ir nekultūringa...
- Baik tu, Tomkau, vieną kartą prie manęs kabinėtis...
- O du kartus galima?
- Atsiknisk! Aš taupau kiekvieną sekundę, nes gyvenimas - trumpas! Palygink kreipinius „Tu“ ir Jūs“, kuris trumpesnis?
- Bet nedaug raidžių skiriasi.
- Lyginant su tamstos „Tamsta“ nedaug. Matosi, kad tu savo laiko nebrangini. Pats pažiūrėk, kiek tuščiai skaitytojų laiko sugaišinom. Taip kad tu, Tomkau, liaukis durniumi apsimetinėti. Tau tikrai to nereikia...
- Vaizduoji kietesnį už mane? Bet kažkodėl mano jaunystės klaidas kartoji: Kodėl žydus apkaltinai už tai, kad Izraelis palestiniečių mokyklą pastatytą už ES lėšas subombino? Negalėjai, kaip visas pasaulis ramiai sau palaukti, kol Izraelis visus palestiniečius su žemėm sulygins - tada būtum galėjęs, lyg tarp kitko, ir apie sugriautą mokyklą puse lūpų užsiminti. Žmonėms nepatinka, kai kas nors jiems bando akis prieš laiką atverti. Visi nori gyventi ramiai ir džiaugtis šiandieną. Kiekvieną dieną...
- O kaip tu pats prieš 20 metų visus perspėjai, kad pasaulį valdo gėjai ir žydai? Kodėl nelaukei, kol galutinai užvaldys ir jau nieko nebebus galima pakeisti, nes visi įstatymai jau yra jų pusėje!
- Jaunas buvau, kaip ir tu, durnas, todėl naiviai maniau, kad žmoniją dar galima išgelbėti. Todėl ir sukėliau skandalą, po kurio mano straipsniu net Europos Parlamente mosikavo. Man tai buvo nemokama reklama, bet Lietuvoje tiesos žodis labai brangiai kainavo: iki šiol negaliu purvo atsiplauti.
- Aš nieko nebijau. Ant manęs irgi purvą iš visų pusių pila. Tikrintojus visokiausius siunčia, mandatą atimti nori, lyg jiems savų neužtektų balsuojant...
- O triobą sudegino iki pamatų? Kiemą granatomis apmėtė? O geriausią draugą ir bendražygį nušovė? Visa tai, Remigijau, aš jau savo gyvenime praėjau, o tavęs dar tik laukia ateity, jei laiku nesustosi...
- Žinau. Skaičiau visus tavo straipsnius ir apie žydus, ir apie Sorošą, bet, manau, kad mums, lietuviams, nebėra kur daugiau trauktis. Nebent visai pasitraukti iš čia, bet aš to nenoriu. Nes čia yra mano tėvų ir protėvių kapai... Viskas! Jau atvažiavau į vietą ir turiu eiti. (Jei kam bus įdomu, galėsim šnektelėti kitą kartą.)
- Sėkmės kovojant su vėjo malūnais, lietuviškasis Don Kichote!
- Ar būsi, Tomkau, mano Sanča Pansa?
- Da pašol ty... (Pardon, nesusilaikiau su chamu kalbėdamas.) Kai tapsi prezidentu, pirmas tave pradėsiu smaugti, jei ne Lietuvai tarnausi!
- Pagyvensim - pamatysim.
- Pagyvensim ir pamatysim tik tuo atveju, jeigu nebūsime „gyvi suvalgyti“. Iki naujų susitikimų!
- Iki!
Vito Tomkaus trigrašiukas: Pardon, bet čia vėl aš, nuolankus Tamstų tarnas. Jeibogu arba garbės žodis, nežinojau, kad Žemaitaitis visus agitavo už skiepus. Kitą kartą tikrai apie tai jo paklausiu... O šį kartą, dar kartą, pabūsiu "velnio advokatu": jeigu jis taip negražiai darė, kai jau buvo paskiepytas 2-3 kartus, faktiškai po to žmogus už savo žodžius jau nebeatsako... Sako, taip skiepai veikia!
