1 nuotr.Pasiklausiau kandidatų debatus apie tai, kas mūsų laukia, kai jie taps Lietuvos prezidentais. Vieni dar labiau nori integruotis į JAV (Neįsivaizduoju, kur dar giliau Amerikai galima sulįst?), kiti dar labiau kooperuotis partnerystėje ES viduje (Negi pagal LGBT programą?!), ir tik vienintelis Vaitkus liko ištikimas savo principams ir lietuviškoms tradicijoms.
Tiesą sakant, man į visa tai nusispjaut...
Nes jei į karo mėsmalę bus įtraukti ne tik slavai , bet ir JAV su NATO bei prielipomis iš ES, nei integracijos, nei iškrypusios partnerystės ir net lietuviškos tradicijos (Dovanokit, profesoriau Vaitkau, už atvirumą!) niekam nebebus aktualios ir įdomios: kad ir kokie taiklūs būtų kariškiai, jų raketos nesirenka sau aukų nei pagal lytiškumą, nei pagal padorumą, juolab - pagal partiškumą.
Joms, kaip ir man, nusispjaut kur nusprogt ar susprogt...
Nebent atsirastų susipratusių karo lakūnų, kurie bombas mėtytų ne ant jėga mobilizuotų šauktinių, o išimtinai ant parlamentinių rūmų, kur ir veisiasi karo kurstytojai, visokie velniai bei kitokie Švabo bei Sorošo pasekėjai, kurie tik skelbiasi liaudies tarnais, o kai reikia realiai pasitarnauti ir sumažinti žmonių skaičių Žemėje, nei savęs, nei savo biurokratinio aparato aukoti nenori. (Nors vien LT ir ES struktūrose susirinktų arti milijono parazitų!)
Būtent ant tokių ir dėl tokių man nusispjaut!
Svarbiausia, ką aš supratau atidžiai išklausęs prezidentinius debatus, kad visi kaip vienas (išskyrus vieną Vaitkų) besąlygiškai pasisakė už Ukrainos pergalę: Rusija žūtbūt turi pralaimėti karą! (Tik Vaitkus nedrąsiai užsiminė apie savo norą atkurti Lietuvos draugiškus santykius su kaimyninėmis valstybėmis.)
Tiesą sakant, man ir į tai nusispjaut... Ir spjaudysiuos tol, kol kas nors iš karingų kandidatų arba dar karingesnių deputatų man ar kam kitam iš Lietuvos be pompastikos ir žmoniškai nepaaiškins: Kaip galima laimėti karą prieš galingiausią pasaulyje branduolinę valstybę?!
P.S. Nebent pasaulio galingieji susitarė atšvęst pergalę Anapus, bet man ir į tai nusispjaut, nes bus linksmiau su velniais Pragare, nei su nelabaisiais Danguje...
