1 nuotr.Ar dar neatėjo metas mums, lietuviams, pagaliau tarpusavyje išsiaiškinti santykius, kol dar vienas kito „nenusibaudėme miške ant šakos", neiššaudėme „po vieną - per dieną" ir paskutiniam lietuviui dar neteko „išvažiuojant išjungti šviesos". Manau, pats metas palyginti abi sąjungas, kai jau vienoje beveik ketvirtį amžiaus, o kitoj net pusšimtį metų prabuvom. Ir nepražuvom! Kol kas. Nors kai kas ir labai stengiasi tai padaryti.
Iš principo ne daug kas pakito. Tada viską spręsdavo Maskvoje, nūnai - Briuselyje. Tada TSKP CK Politbiure įmaišydavo vieną kitą ir broliškų tautų atstovą (Sniečkų ar Ševarnadzę), o šiandien Europarlamento palubėse leidžia paskrajoti „kosmonautui" Kubiliui su pikta ragana Rasele ant šluotos (po darbo).
Anuomet visą „obščiaką" laikydavo Maskvoje, o šiuo metu - Briuselyje. Laimėdavo tie, kurie daugiau iš bendro katilo nusigriebdavo... Ir čia reikia pripažinti, kad anais laikais mūsų partsekretoriai būdavo apsukresni, nei dabartiniai žiopliukai: kitų broliškų respublikų sąskaita geriausius kelius nusitiesė, mokyklų bei darželių prisistatė, didžiausią Žvejybos laivyną susiveikė. (Jau nekalbant apie AE ir MN, kurios labiausiai mūsų biudžetą papildydavo.)
Nesakau, kad nūnai mus valdo vieni žiopliai, kurie nebesugeba arba tingi net trečdalį ES lėšų įsisavinti. Veikiau - nedraugiški, nes su savo tėvynainiais vis rečiau ir rečiau ES lėšomis besidalina, besirūpindami tik savo Gerove, o ne valstybės. Matyt, galutinai nuo savo darbo liaudies atitrūko, kai juos ėmė rinkti į valdžią ne rinkėjai, o kompiuteriai.
Antra vertus, per ilgą laiką ne tik kelmai, bet ir europarlamentarai kerpėmis apauga nuo nieko neveikimo. Galima tik pasidžiaugti dėl auštrevičių, juknevičienių ir kubilių gerbūvio, jei nebūtų gaila kitų dar Lietuvoje likusių Petrų, Raselių ir Andrių.
P.S. Belieka tik perfrazuoti vienų mylimą, o kitų labai nekenčiamą Putiną: „Nafig mums toks pasaulis, kuriame nebeliks vietos lietuviams?" (Kažin ar Ignalinos AE mirtinu atveju dar būtų galima susprogdinti?)
