Priminsiu, Europos Parlamentui ir mums (?) atstovaujanti moteriškė pareiškė:

„Tie tradicinių šeimų gynėjai (įskaitant juos remiančius kardinolus, vyskupus, kunigus ir zakristijonus) yra primityvūs ir gašlūs - visa ta jų tradicija tėra labai mažo protelio žmogaus mėgavimasis bent svajonėse apie seksą... Kai užaugi tarp alkoholikų, nesi matęs knygų ir mokykloje net prieveiksmio be klaidos parašyti neišmokai, tai taip ir išeina."

Ne, tai ne neveiksnaus žmogaus žodžiai, tai Lietuvos atstovo ištrūkęs, jos manymu, tiesos žodis. Gi ji prieš tai su bendražygiais Rasa Juknevičiene, Andriumi Kubiliumi ir kt. Briuselyje paaukojo Lietuvą LGBTQ ideologijai.

„Tradiciškai" mąstančių žmonių manymu, jau pats pasisakymas vertas įstatymų numatytos atsakomybės, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad iš esmės nėra jokios kitus demokratijos tiesų mokančios valdančiųjų reakcijos. Įsivaizduokite, jeigu ką nors panašaus apie savo oponentus būtų pasakę „Didžiojo šeimos gynimo maršo" dalyviai. Nėra konservatorių lyderių „principingų" pasmerkimų" ar liberalų lyderių triukšmingų kalbų apie pavojų demokratijai. Nėra viešumoje kitomis, „svarbesnėmis", naujienomis smarkiai užsiėmusiųjų armijos televizijos ekranuose, internetuose ir radijo imtuvuose nenustojančiai mus, tamsuolius, auklėjančių „moralinių autoritetų" ar save „ekspertais" vadinančių vertintojų. Tyli ir su smurtu viešoje aplinkoje kovojančios institucijos

Kodėl? Todėl, kad jiems visiems patinka, kas pasakyta! Žodis ne žvirblis, jis paleistas. Toliau jį galima bus plėtoti, gal padoresne forma, dar šiek tiek vėliau naudoti jį kaip teisybę, o toliau galima perrašyti istoriją bei taisyti įstatymus. Juk ne veltui LGBT ideologiją Gabrielius Landsbergis prilygino Kovo 11-osios idealams.

Šis scenarijus nėra kas nors naujo, tai komunizmo puoselėtojams įprasta. Taip mėginamos perkeisti Europos Sąjungą sukūrusios krikščioniškosios vertybės. Panašus scenarijus yra išmėgintas daugelyje valstybių. Šalia jo paprastai ieškoma atskirų žmonių neapgalvotų pasisakymų arba tyčia pasiųstų provokatorių išpuolių. Tai panaudojama apjuodinant visus. Pvz., taip daroma, siekiant palengvintai atimti vaikus iš šeimos. Žinant, kad vadinamųjų asocialių šeimų yra apie 1,5 proc. - aiškinama, kad šeimos nemoka auklėti savo vaikų, todėl jas privalu visas „prižiūrėti".

Šalia to valdantiesiems, matyt, reikia perrašyti istoriją. Patraukti į šalį tuos, kurie iš tiesų kovojo už Nepriklausomą Lietuvą, juos apjuodinant, kaip daro Maldeikienė ir Co., ar pareiškiant, kad Kovo 11-osios ar net Dviejų valstybių Konstitucija buvo „vaivorykštinė". Pvz., konservatorių partijoje faktiškai tyliai pranyko politiniai kaliniai ir tremtiniai, Lietuvos Seimo frakcijoje jų tikrai neliko. Čia yra paslėptas ir dar vienas tikslas. Daugelio dabar kitus prorusiškumu kaltinančiųjų „genetinis" paveldas yra komplikuotas. Jie ir jų tėvai ar seneliai sovietmečiu dažnai buvo „labai lojalūs" okupantams arba net aktyviai kovojo su dabar jų smerkiamais laisvės kovotojais.

Vykdant šį scenarijų reikia masinės propagandinės žiniasklaidos ir „moralinių ekspertų" paramos. Jie ją turi. Piliečiams ypač svarbus Nacionalinis transliuotojas, išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, jo vienintelė savininkė yra valstybė. Nacionaliniam transliuotojui GALIOJANČIU įstatymu keliami ypač dideli reikalavimai. LRT įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas nešališkumo ir politinio neutralumo principas. Jis nesuderinamas su dominuojančia vienos pusės propaganda. Galų gale, visiškai pažeidžiama 4 str. nuostata „LRT programose ir LRT interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms." Ar taip yra?

Atskira tema - teisinės sistemos užvaldymas. Ne tik per Stambulo konvencijas ar vienalytės partnerystės įstatymą, bet ir per daugelį „smulkių" įstatymų bei Vyriausybės nutarimų pataisų, nerinktų institucijų, išaiškinančių įstatymus, galių stiprinimu ir „savų žmonių" jose sustatymu. Tai leidžia „išaiškinti" įstatymus ir Konstituciją pagal „dvasių" reikalavimus, o kartais, kaip yra Šeimos stiprinimo įstatymo atveju, tiesiog jų nevykdyti.

Todėl pilietinė visuomenė turi būti budri ir neatiduoti savo teisių į puikybę linkusiems politikams. Kitaip kitų išmėgintas perauklėjimo scenarijus gali būti visiškai realizuotas Lietuvoje.