respublika.lt

Valstybinis bankas - kol nevėlu. Nors jau vėluojamenuotraukos (17)

2020 sausio mėn. 06 d. 06:58:55
Prof. Vaidievutis GERALAVIČIUS

Turintieji ar pradedantieji verslą dažnai susimąsto, iš kur geriausia gauti lėšų pradžiai, plėtrai, apyvartinėms lėšoms ir t.t. Bankų paskolos ne visada yra prieinamos, kredito unijos daug kam dar yra neįminta mįslė. Kas belieka? Galbūt valstybinis bankas?

×
nuotr. 4 nuotr.
Valstybinis bankas - kol nevėlu. Nors jau vėluojame. EPA-Eltos nuotr.

 

Pirmieji valstybiniai bankai (VB) pagal šiuolaikinę sampratą Europoje pradėjo steigtis pramoninės revoliucijos metu XX a. pradžioje. Po II pasaulinio karo jų vystymasis labai paspartėjo.

Po 2009 m. krizės, kada vyriausybės buvo priverstos iš naujo persvarstyti bankų sistemos ydas, sukti galvas, kaip sumažinti kredito šokus ir švelninti kritusio bankų finansavimo padarinius, pasaulyje vėl buvo iš naujo atsigręžta į VB. Jų padėtis ir uždaviniai kito, tačiau VB ir toliau išlieka daugelyje Vakarų bei CRE šalių. Pvz., 2015 m. Slovėnijoje ir Portugalijoje VB turtas sudarė atitinkamai 43,4 ir 25,9 proc. visų aktyvų, net tokiose šalyse, kaip Vokietija ir Nyderlandai, tokių bankų turtas sudarė 4,8 ir 3,6 proc. Jų buvo daugumoje ES valstybių, nors kai kuriose jų šių bankų turto dalis ir neviršijo 1%.

Pozityviai ekonomikai savo kraštuose skatinti buvo pastaruoju metu įsteigti VB tokiose šalyse kaip JK („British business bank“) ir Lenkijoje („Polska PKO BP“), siekiant skatinti privačias investicijas ir nacionalinio verslo plėtrą, ypač akcentuojant žaliosios ekonomikos projektus bei inovacijų plėtrą.

Kyla pagrįstas klausimas, kam rinkos ekonomikoje reikalingi VB?

Paminėkime jų svarbiausius pranašumus: 1) konkurencingumo bankų sistemoje skatinimas ir, žinoma, su tuo susijęs bankų paslaugų ir produktų kainų mažėjimas bei šių paslaugų prieinamumo didėjimas, kas neabejotinai itin svarbu Lietuvoje; 2) pelningų projektų, kuriems komerciniai bankai neduoda paskolų dėl nepakankamos informacijos, finansavimas; 3) projektų, kurie nėra pelningi, tačiau turi išskirtinę socialinę naudą, finansavimas; 4) projektų, kuriuos kiti bankai dėl recesijos ar krizės vertina kaip per daug rizikingus, finansavimas, kas leidžia išlyginti nedarbo svyravimus ir palaikyti stagnuojančią ekonomiką; 5) dividendų valstybei mokėjimas, tokiu būdu užkertant kelią pelno išvežimui.

Žinoma, nereikia tikėtis, kad VB turi visuotinį palaikymą. Kai kurie, ypač liberalūs ekonomistai, kurie dar vis mato sprendimus tik visagalės rinkos priemonėmis, iškelia ir nemaža VB trūkumų: politikų galimas kišimasis į jų veiklą, trikdantis optimalų valdymą, pelno siekio ir socialinių tikslų realizavimo prieštaravimai, ir pan. Vis dėlto realybė aiškiai rodo, kad VB nurašyti tikrai dar ne laikas.

VB yra skirstomi į tris pagrindines rūšis: 1) komerciniai VB, kurių veikimo modelis nesiskiria nuo įprastų komercinių bankų (manau, būtent toks Lietuvoje ir būtų labiausiai pageidautinas), 2) vadinamieji hibridiniai bankai, kurie priima indėlius ir vykdo įprastą komercinę veiklą, tačiau tuo pat metu gali atlikti ir valstybės finansinio agento funkcijas, kaip valstybės subsidijų administravimas ar kitų programų vykdymas, 3) valstybiniai vystymo bankai, kurie nepriima indėlių, o finansuojami iš tarptautinių fondų, obligacijų ar vyriausybės lėšų; jie įprastai kredituoja tokius specifinius sektorius, kaip žemės ūkis, eksportas ir pan., kai kada vykdo ir garantijų teikimo funkcijas.

Pokriziniu laikotarpiu, t.y. nuo 2007 m., visi ES įsteigti VB buvo vystymo bankai. Šie bankai vyravo ir laikotarpiu nuo 1990 m. O anksčiau įsteigti VB buvo įprasti komerciniai bankai.

Be šių paaiškinimų sunku suprasti, ko mes galime norėti Lietuvoje ir ko tikėtis. Lietuva pasižymi itin didele bankų koncentracija, kurios pagrindinę bankų sistemos dalį sudaro trys skandinavų bankai, užimantys daugiau kaip tris ketvirčius bankų rinkos, todėl suprantama, kad kai kurie mūsų bankų įkainiai yra vieni didžiausių euro zonoje. Mes jau praleidome puikią progą turėti VB, kai buvo nacionalizuotas, o paskui subankrotintas „Snoras“.

Steigtino Lietuvoje VB pagrindinis tikslas yra konkurencijos didinimas ir įkainių mažinimas. Be abejo, neatmestinas būtų ir specialių infrastruktūros ar kitokių projektų finansavimas. Todėl, mano manymu, turėtų būti svarstomas įprasto komercinio arba hibridinio VB kūrimas. Taip pat lieka atviras klausimas, ar VB turi būti 100% valstybinis, ar dalį jo kapitalo galėtų turėti privatus sektorius, įskaitant gyventojus. Visi tie neatsakyti klausimai turėtų būti aptarti aukščiausiu lygiu, galbūt pasitelkiant užsienio ekspertus ir VB specialistus. Visais atvejais svarbu, kad iškilusi nauja VB idėja netaptų eiliniu burbulu.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠNIEKINO: Estijos sostinėje Taline vandalai išniekino memorialą komunizmo aukoms, ant jo išraižydami penkiakampes žvaigždes ir kitokius įrašus.
  • ČEKIJOJE: infekuotųjų koronavirusu skaičius nuo kovo mėnesio išaugo iki 9 200.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pateisinate gydymo įstaigas dėl neskubėjimo atnaujinti paslaugas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar lankėtės pas medikus karantino metu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+12 +14 C

 

+10 +11 C

 +19 +21 C

+22 +23 C

 

+16 +17 C

2-7 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

Nuorodos